Vaisiai ir uogos - skaniausia priemonė siekiant stiprinti vaiko sveikatą. Sode užaugęs derlius turi ne tik daug vitaminų ir kitų augančiam vaikui būtinų medžiagų, bet ir ląstelienos, kuri yra... organizmo šluota, išvalanti nuodingąsias medžiagas. Aišku, vaisiai ir uogos privalo būti gerai sunokę - nuo žalių kyla skrandžio ir žarnyno uždegimas.
Nuo kokio amžiaus ir kiek vaikui galima valgyti Lietuvos sodų sunokintų vaisių ir uogų, konsultuoja pediatrė docentė Jolanta Kudzytė. Tik dar kartą primena, kad kūdikiui bet kurios sodo gėrybės galima po 1-2 šaukštelius ir gerai sutrintos, kad naujos rūšies skanauti reikėtų ne anksčiau kaip po 4-5 d.

Obuolys. Tai vienas populiariausių Lietuvos vaisių. Jame yra vitaminų C, B1, P, A, mineralinių medžiagų (geležies, kalio, mangano ir kt.), pektinų, kurie padeda virškinti maistą ir naikina nuodingąsias medžiagas, bei ląstelienos. Vertingiausias - antaninis, nors rūgštokas, bet gausiausiai iš visų obuolių turi vit. C. Jei vaiko viduriukai skystesni, jam pučia pilvą, žalias obuolys ir sultys netinka, nes šiuos procesus paskatina. Tada reikėtų maitinti keptu obuoliu. Paprastai nuo šio vaisiaus neberia, bet jei taip būna, taip pat tinka keptas, d˛iovintas (ar kompotas), juk šiluma naikina vaisių alergines savybes. Obuolių kompotas lengvina kosulį, gerklės skausmą, o žievelių arbata ramina.
Jau nuo 6 mėn. obuolį galima kasdien pagremžti šaukščiuku ar patrinti (tik ne metaline trintuve) ir sumaitini 1-2 šaukščiukus. Nesaldinti! Šviežiai paruoštoje tyrelėje lieka daugiausiai vitaminų. Pratinant prie obuolių tyrelės reikia kas kelias dienas kiekį didinti iki vieno vidutinio dydžio obuolio per dieną. Tyrele galima paskaninti kruopų košytę. Troškulį gerai malšina sultys, sveikiausios - ką tik išspaustos, o parduotuvėje - tik natūralios, skirtos vaikams (pakeliuose yra pagamintos iš miltelių). Į pirmųjų metų pabaigą galima duoti pagraužti skiltelę obuolio, bet nulupus ir išėmus sėklytes. Džiovintas obuolys (kaip ir kompotas) tinka tik nuo 2 m., nes atkąstu gabaliuku vaikas gali paspringti. Jei džiovintu vaisiumi mėgaujasi jaunesnis mažylis, nepalikite jo be priežiūros. Virtos obuolių košės ar džemo kūdikiui iki 1 m. nereikia, o vėliau galima paskaninti arbatėlę, košę, gaminti gaivą.

Kriaušė. Joje daug cukraus, įvairių rūgščių, fermentų, pektinų ir kt. Kriaušė neturėtų kietinti vidurių, kaip ir visi žali vaisiai, valgomi su ląsteliena, bet džiovintų kriaušių nuoviras (kisielius, kompotas) ir sultys stabdo viduriavimą. Taip pat naikina bakterijas.
Kriaušė yra sunkiau virškinama, nuo jos gali pūsti pilvelį, todėl kūdikiui tinka ne anksčiau kaip nuo 10-12 mėn. ir po mažai: iš pradžių 1-2 šaukščiukus, vėliau ne daugiau kaip 0,5-1 vidutinės kriaušės (apie 50-60 g). Džiovintų ar žalių kriaušių kompotukas mažiau erzina ir pučia pilvelį. Džiovintų griežinėlių griaužti tinka ne anksčiau kaip nuo 2 m., nes jie gana kieti ir sprangūs. Vaikai mėgsta ir kriaušių džemą, bet jis, kaip ir visos uogienės ir džemai, patartinas nuo 1 m., nes daug cukraus. Tačiau retsykiais silpna arbatėlė ar gaiva nepakenks.

Slyva. Ji turi daug vit. C, B grupės vitaminų, taip pat joje gausu kalio, vario ir kitų mineralinių medžiagų, cukraus, pektinų. Turi savybę skystinti vidurius, tad puikiai tinka jiems užkietėjus. Na, o vaikui, kurio viduriukai ir taip skysti, slyvų patartina nesiūlyti. Stabdo puvimo procesą žarnyne. Kadangi šie vaisiai - didžiulis angliavandenių šaltinis, jų reikėtų vengti sergančiajam diabetu. Slyvų sultys žadina apetitą ir padeda virškinti. Tačiau žinotina, kad dabar jau keičiasi požiūris į bet kokias sultis, ne tik slyvų: jos stokoja ląstelienos, tad negalima gardžiuotis vien jomis - nevalgant žalių vaisių kietėja viduriai. Sultyse nėra ir medžiagų, saugančių nuo vėžio. �tai todėl geriau tinka patys vaisiai ir šviežiai paruoštos tyrės.
1-2 slyvų tyrės ar sulčių kūdikiui galima duoti jau pirmųjų metų pabaigoje - 11-12 mėn. Vaisius minkštas, todėl vaikučiui lengva kramtyti, tik reikia išimti kauliuką ir nulupti kietą luobelę. Sulaukus 1 m. slyvos jau galima nebelupti, bet kauliuką išimti būtina iki 4 m. Žiemą tinka šaldytos slyvos. Nuo 1 m. užkietėjus viduriukams galima duoti pagriaužti 2-3 džiovintus vaisius per dieną. Jei vaikas jų nemėgsta, tinka vanduo, kuriame per naktį brinko. Rūkytų slyvų galima duoti tik nuo 5-6 m., o kompoto ir džemo - kaip ir kitų vaisių, maždaug nuo 1 m.

Vyšnia, trešnė. Vyšnia turi karotino, šiek tiek vit. C, B ir PP, nikotino rūgšties, daug lengvai organizmo pasisavinamos geležies, kalio, magnio ir kitų mikroelementų. Be organinių rūgščių (citrinos ir obuolių), turi karotino, folinės rūgšties, rauginių medžiagų, gausu ir pektino. Kadangi uogose mažai cukraus, jų galima valgyti ir sergančiajam diabetu. Šis vaisius mažina rūgimą ir puvimą žarnyne, žadina apetitą, o sultys padeda atsikosėti, todėl gerai tinka sergant kvėpavimo takų ligomis. Atsargiai, vyšnių sėklose yra nuodingų medžiagų!Trešnės turi vit. C ir P, cukraus, karotino, geležies. Jos labai skanios, minkštos, todėl jas vaikai ypač mėgsta. Trešnės gerina apetitą, mažina mažakraujystę, šiek tiek - ir vidurių užkietėjimą. Jei vaikutis yra kam nors alergiškas, ir vyšnių, ir trešnių reikėtų duoti atsargiai - nuo raudonų uogų dažniau beria nei kitų.
Paskanauti uogų vaikui galima jau į pirmųjų metų pabaigą, bet tik po 2-3 uogytes (arba sulčių), vėliau - po keletą. Tik reikia nulupti uogos odelę ir išimti kauliuką. Vyresniam vaikui luobelę lupti nereikia, nes ir joje yra vitaminų, padeda virškinti, valo organizmą. Uogomis galima paskaninti jogurtą ar kruopų košę. Tinka ir šaldytos.

Serbentas (baltasis, raudonasis, juodasis). Visų rūšių serbentuose yra organinių rūgščių, tanidų, mikroelementų, pektino, rauginių medžiagų (malšina uždegimą, naikina mikrobus), folinės rūgšties, daug kraują gerinančios geležies ir kalio, vit. C, P, PP, B1 ir kt. Serbentai skatina žarnyno veiklą, sugeria nuodingąsias medžiagas ir padeda joms pasišalinti. Vertingiausi - juodieji serbentai. Jie skanūs, vit. C yra daugiau nei citrinoje. Tai mūsų krašto turtas. Kadangi šiose uogose yra mažai fermentų, ardančių vit. C, visą žiemą gerai išsilaiko trintose su cukrumi. Gydo avitaminozę (vitaminų stoką), stiprina organizmo atsparumą ligoms, malšina žarnyno uždegimą. Mažiau vit. C turi kitų rūšių serbentai (mažiausiai - baltieji), bet jie labiau tinka alergija sergančiam vaikui. Raudonųjų serbentų sultys ir uogos žadina apetitą, aktyvina žarnyno judesius, tad tinka užkietėjus viduriams.
Kūdikiui serbentų negalima, nes gali pūsti pilvuką. Nebent išspausti keleto uogų sulčių arba iš tyrės paruošti gaivą ir perkošti, bet tik antrojoje metų pusėje. Gerai išsilaiko šaldytos. Jomis, kaip ir šviežiomis, skaninama košytė, varškytė, arbata. Nuo 1 m. uogų galima suvalgyti apie 50 g. Jei pilvukas jautrus, taip pat geriau tinka sultys arba džemas, drebučiai.

Agrastas. Uogose daug cukraus, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų (ypač daug vario), pektinų, rauginių medžiagų, karotino, folinės rūgšties ir vitaminų (C, E, P, B grupės). Gerai gaivina, tinka, kai yra mažakraujystė, dažnos kraujosruvos, odos ligos. Šiek tiek skystina vidurius.
Iki 1 m. vaikui agrastų duoti nereikėtų, o mažiems vaikams (maždaug iki 5 m.) geriau gerti sulčių, nes labai kieta luobelė ir blogai sukramčius skauda pilvą. Agrastų turėtų valgyti po nedaug ir retai net ir didesni vaikai, nes juose daugi oksalatų, kurie skatina akmenis inkstuose. Agrastų džemu tinka pagardinti košę, arbatą ar blynelius.
Braškė, daržo žemuogė. Tai uogos, kurios turi cukraus, karotino, organinių rūgščių, pektininių, rauginių, mineralinių bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, vit. C, PP, K, H ir B grupės vitaminų. Labai dažnai sukelia alergiją, nes išprovokuoja tam tikras organizmo medžiagas. Oda parausta, iškyla pūslytės, niežti.
Žemuogėse yra ir kalcio, fosforo, kobalto, pektinų, karotino, vit.C, K, E, P, B grupės vitaminų. Kaip ir braškės, turi ypač daug geležies, tad tinka mažakraujystę turintiems vaikams. Gerina apetitą, padeda virškinti. Uogų sultys naikina mikrobus, tad galima paskalauti gerklę esant uždegimui.
Kūdikiui pradėti duoti tik pusę sutrintos braškės (kelias žemuoges) tik į pirmųjų metų galą - 10-12 mėn. Jei mažylį nuo ko nors jau beria, net ir tos puselės reikia atsisakyti. Sulaukęs metų vaikas gali pasimėgauti 2-3 braškėmis per dieną ar 2-3 šaukšteliais žemuogių. Jokiu būdu reikia nepersivalgyti: kai kada nuo kelių braškių nieko nenutinka, bet suvalgius daugiau išberia.

Rabarbaras. Jame yra daug kalio, vit. C ir P, organinių rūgščių. Jo daug valgyti nereikėtų - nei virto, nei žalio, nes turi daug oksalatų ir skatina inkstų akmenis. Gerai valo žarnyną, nes daug ląstelienos.
Iki 1 m. rabarbaro duoti nereikia, nes dar silpni inkstukai. Ma˛am, 2-5 vaikui, tinka kompotas, o didesnis gali sugriaužti visą kotą, bet reikia nulupti odelę. Džemu ar tyre galima paskaninti bandelę ar košę.

Svarainis. Tai tarsi lietuviška citrina - turi labai daug vit. C. Svarainyje gausu rauginių medžiagų, mikroelementų - geležies, vario, pektinų, ir kt. Nuoviras stabdo viduriavimą ir kraujavimą. Sultys kartu su medumi žadina apetitą.
Svarainis iki 1 m. vaikui netinka - labai rūgštus, dirgina gleivinę, alergizuoja - kaip ir citrusiniai vaisiai. Vėliau kelis džiovintus vaisius su cukrumi (cukatų) galima duoti pagraužti vietoj saldainių. Paprastai svarainiai valgomi su mėsa kepti ar virti, spaudžiamos sultys, gaminama gaiva, kompotas.