Kaip nešioti mažylį, kad nebūtų pakenkta jo stuburui?
Kaip rašoma gydytojo Algimanto Vingro knygoje “Jūsų vaikas”, kūdikio, ypač naujagimio, kūnelis yra minkštas, labai lankstus, bet gana tvirtas, todėl kai norėsite žindyti ar nešioti, paimkite jį švelniai ir tvirtai. Dešine ranka iš kairės pusės pakelkite mažyliui galvutę.
Kairę plaštaką ir ranką, sulenktą per alkūnės sąnarį, judesiu iš kairės į dešinę pakiškite po galva, kaklu, nugaryte, kol delnas pasieks dubens sritį (užpakaliuką). Galva pakaušiu tegul remiasi į žastą, o kaklas ir pečiai atsiduria ties alkūnės sulenkimu.
Tada naujagimis bus prisiglaudęs prie mamos, veidu pasisukęs į kairę krūtį. Naujagimio kūnelį būtinai prilaikykite ties sėdmenimis, pečių juosta ir pakaušio gumburu. Taip laikant stuburas neiškryps. Pirmosiomis gyvenimo dienomis geriausia ir saugiausia naujagimį nešioti pasidėjus ant nedidukės, standžiai sulankstytos paklodės. Imdama naujagimį ar kūdikį nedarykite staigių judesių.
Mamos sako, kad pakėlus vaiką, kad šis atsirūgtų, negalima laikyti rankos po kūdikio užpakaliuku, esą iškryps stuburas. Tiesa ta, kad yra daug būdų, kaip padėti kūdikiui atsirūgti, svarbiausia taisyklė – kūdikio pilvukas visada turi remtis į kietą pagrindą. Kol kūdikis nesėdi, užsiverskite jį ant peties taip, kad jo galvutė remtųsi smakru jums į petį.
Ant pečių pasidėkite kelis kartus perlenktą vystyklą, kad į jį susigertų atpiltas pienas. Taip pat kūdikį galite pasidėti ant kelio ir paplekšnoti per nugarą. Kad ant kelių sėdintis kūdikis atsirūgtų, liemenį palenkite į priekį, prilaikydama delnu, arba viena ranka prilaikykite mažylį, o kita iš lėto glostykite pilvuką.
Vieni kūdikiai atsirūgsta lengvai ir greitai, kiti sunkiai – tik po 20-30, kartais net po 45 min. Suprantama, 45 min. kūdikio nelaikysite už užpakaliuko, nes padėtis turi būti keičiama. Jeigu kuris nors iš minėtų pagalbos būdų neveiksmingas, pabandykite kitą. Prisiminkite, kad jokie vaistai ar vaistažolių antpilai nepadeda atsirūgti. Kūdikiai dažniausiai nustoja atpilti 6-8 mėn., kai pradeda sėdėti ir valgyti tirštą maistą.
Kokio amžiaus vaikai gali turėti stuburo bėdų?
Kaip žurnalui “Tavo vaikas” yra sakęs ortopedas traumatologas, medicinos daktaras Regimantas Jonas Žitkauskas,
iškrypęs stuburas būna dėl įgimtų arba įgytų priežasčių: įgimti iškrypimai būna tada, kai stuburo slankstelis formuojasi netaisyklingai, t. y. ne keturkampio, o trikampio formos, arba auga tik viena jo dalis. Tada jau kūdikystėje galime pastebėti, kad kažkurioje vietoje stuburas keičia kryptį, susidaro kampas.
Įgyti stuburo iškrypimai pradedami pastebėti nuo 5-6 vaiko gyvenimo metų. Mažieji iki ketvirtų gyvenimo metų dažniausiai turi tiesų stuburą, aišku, jeigu neturi įgimtų bėdų. Kodėl? Tokio amžiaus vaikai dar daug juda nuo ryto iki vakaro, nemoka net ramiai pasėdėti vietoje, todėl „nenusėdi” nugaros ir jos nedeformuoja. Aišku, išimčių būna, bet iškrypęs keturmečio stuburas – retenybė.
Jei netaisyklingai guldome kūdikį kad ir ant pagalvės, nepakenkiame jo stuburui?
Anot Regimanto Jono Žitkausko, tokiems mažiems kūdikiams vargu ar pagalvė gali pakenkti: “Antra vertus, jos kūdikiui nereikia. Būna, kad naujagimis įjunksta žiūrėti į vieną pusę, nes, tarkim, gulint lovelėje iš tos pusės sklinda šviesa. Tada galime įtarti kreivakaklystę, kuri irgi priskiriama prie stuburo iškrypimų, tačiau ji atsiranda ir praeina gana greitai.
Iki kokių keturių mėnesių galima „kariauti” ir guldyti mažiuką kitaip, nei yra pratęs, apsukti lovelę ir pan., bet vėliau jau nelabai klausys tėvų, atsiguls kaip patogiau. Geriau guldyti mažylį ant lygaus paviršiaus, negu ant minkšto ir galinčio įdubti, tačiau man neteko pastebėti, kad pagalvė kūdikiui sugadintų stuburą (juk dažniausiai visas kūnelis telpa ant jos)”.
