Nėštumas, kai šeima jau turi vaikų, yra šiek tiek kitoks, negu pirmagimio laukimas. Tėvams kyla klausimas – kaip tinkamai apie nėštumą pranešti vyresniam vaikui? Pataria psichologė Karolina Gurskienė.
Nėštumas, kai šeimoje jau yra vaikų, turi šiek tiek kitokį atspalvį. Nebe pirmą kartą besilaukianti mama ne tik turi mažiau poilsio nei pirmakartė, tačiau kartu turi ir papildomą užduotį – tinkamai paruošti vyresnįjį vaiką mažojo broliuko ar mažosios sesutės atėjimui į šį pasaulį.
Pasakant vaikams apie nėštumą, labai svarbu atsižvelgti į jų amžių – kuo vaikutis mažesnis, tuo mažiau jam reikia duoti laiko iki realaus susitikimo su naujuoju gyventoju.
Iki dvejų metų vaikui informacija apie mamos pilvelyje gyvenantį kūdikį skamba labai miglotai, todėl jam visiškai užtenka pačioje nėštumo pabaigoje tiesiog sužinoti, kad jis jau tuoj turės mažą sesutę arba broliuką.
Vyresniems, 3 – 4 metų vaikams, vis storėjanti mama natūraliai sukelia nemažai klausimų, todėl kai išoriškai tampa akivaizdu, kad laukiatės, apie tai praneškite ir savo vaikui. Tokio amžiaus vaikams viskas labai įdomu ir jie nuolat ieško atsakymų į klausimus, kodėl viskas yra taip, o ne kitaip, todėl leiskite vaikui paliesti jūsų pilvą, pajausti, kaip jame kūdikis juda – atsiradę vaisiaus judesiai savaime atsako į daugelį „kodėl” ir suteikia tikrumo augančiam broliukui.
Nuo vyresnių kaip 5 metų vaikų nėštumo nėra ko ilgai slėpti, o ir nelabai nuslėpsi. Kai dėl nėštumo būsite tikri, ilgai nelaukdami apie tai galite pranešti ir vaikui. Būtų gerai nelaukti, kol vaikas pats pamatys ir supras, kad mama laukiasi, o pasakyti tai patiems. Nes kuo vyresnis vaikas, tuo labiau jis gali įsižeisti supratęs, kad taps vyresniu broliu ar seserimi, o mama to nepasakė. Vaikas gali manyti, kad tėvai slapukauja ir nepasitiki juo.
Tokio amžiaus vaikams labai svarbu būti įvertintiems, jaustis išskirtiniems, todėl ir šią žinią kažkurį laiką būtų gerai žinoti tik jūsų šeimai, o tik vėliau visiems kartu pranešti apie tai ir kitiems. Vaikai mėgsta paslaptis, o šios paslapties saugojimas formuos vaikui teigiamą požiūrį į naująjį šeimos narį.
Ką pasakoti, o ko – ne
Nesvarbu, kokio amžiaus yra jūsų vaikas, nepasakokite jam nieko, kas susiję su gimdymu ir skausmu. Vaikai nuolat yra mokomi, o vėliau ir patys visur ima ieškoti priežasties – pasekmės santykio (norėjai įmesti į laužą savo plaktuką – pamatei kaip dega – nebeturi), todėl sužinojęs, kad mamai dėl kūdikio skaudės, bus iš anksto negatyviai nusistatęs prieš kūdikį.
Labai tikėtina, kad vaikas vis tiek jūsų paklaus kaip gi tas broliukas išlįs iš mamos pilvelio, tad būkite tam iš anksto pasiruošę atsakymą. Pasakojimai apie gandrų atnešamus ar kopūstuose surastus vaikus nėra labai tinkami mūsų kartos vaikams, nes šiandieniniai vaikai greičiau yra pratinami prie realaus gyvenimo, todėl tinkamiausias atsakymas būtų toks, kuris būtų kuo arčiau tikrovės. Neįtraukdami į tai jokių negatyvių emocijų, tėveliai vaikui gali tiesiog paaiškinti: „kai broliukas užaugs toks didelis, kad nebetilps mamos pilvelyje, jis ims ir išlįs”. Nors vaiko reakcija į tokį atsakymą bus rimta, jis turės laiko apie tai pagalvoti, jeigu reikės – dar pasitikslins ir bus arti realybės, todėl nesijaus apgautas, kai išgirs panašiai kieme kalbančius vaikus.
Vestis ar ne vaiką į echoskopijos tyrimą?
Norint vaiką labiau supažindinti su būsimu kūdikiu, kartais einant darytis echoskopijos, kartu su savimi mamos pasiima ir vyresnįjį vaiką, tačiau čia reikėtų įvertinti vaiko amžių ir jo jautrumą. Jautresnis vaikas gali išsigąsti, nes sunkiai suprantami ir tamsūs vaizdai jam gali pasirodyti bauginantys, todėl greit gimsiančio broliuko gali ir nebelaukti. Vyresniems nei 5 metų vaikams tai gali būti labai įdomi patirtis, ir dažniausiai, jeigu neprieštarauja medikai ir to nori patys tėvai – tai būna naujas malonus potyris, kuris vėliau sukelia namie ilgas ir malonias diskusijas. O tai jau yra neišmatuojama nauda.
Nekurkite nepamatuotų iliuzijų
Neapgaudinėkite vaiko sakydami, kad jam su naujuoju kūdikiu bus labai smagu, nes jie galės kartu žaisti ir pramogauti. Vaikai, kaip ir suaugusieji, labiausiai nusivilia tada, kai realybė neatitinka jų lūkesčių. Papasakokite vaikui, koks gyvenimas bus, kai namuose atsiras kūdikis, tačiau stenkitės tai pateikti iš pozityviosios pusės (pvz.: „broliukas nemokės taip kantriai palaukti savo maisto, kaip tu, todėl mudviem teks greitai suktis, kad jis ilgai neverktų”). Pavartykite kartu knygelių apie kūdikius ir jų kasdienybę, parodykite ir verkiantį, ir saldžiai miegantį kūdikį.
Papasakokite vaikui, kaip reikalinga jums bus jo pagalba, kad paduotų sauskelnes, nuplautų ant žemės nukritusį čiulptuką ar padainuotų broliukui dainelę, kol visi ruošitės į lauką. Stenkitės iš anksto nuteikti vaiką, kad kai gims broliukas, jis bus taip pat svarbus kaip ir dabar ir būtinai pabrėžkite, kad jis tarsi taps jūsų sąjungininkas – jūs – dideli – padėsite užaugti mažam.
Psichologė Karolina Gurskienė
Nėštumas, kai šeimoje jau yra vaikų, turi šiek tiek kitokį atspalvį. Nebe pirmą kartą besilaukianti mama ne tik turi mažiau poilsio nei pirmakartė, tačiau kartu turi ir papildomą užduotį – tinkamai paruošti vyresnįjį vaiką mažojo broliuko ar mažosios sesutės atėjimui į šį pasaulį.
Pasakant vaikams apie nėštumą, labai svarbu atsižvelgti į jų amžių – kuo vaikutis mažesnis, tuo mažiau jam reikia duoti laiko iki realaus susitikimo su naujuoju gyventoju.
Iki dvejų metų vaikui informacija apie mamos pilvelyje gyvenantį kūdikį skamba labai miglotai, todėl jam visiškai užtenka pačioje nėštumo pabaigoje tiesiog sužinoti, kad jis jau tuoj turės mažą sesutę arba broliuką.
Vyresniems, 3 – 4 metų vaikams, vis storėjanti mama natūraliai sukelia nemažai klausimų, todėl kai išoriškai tampa akivaizdu, kad laukiatės, apie tai praneškite ir savo vaikui. Tokio amžiaus vaikams viskas labai įdomu ir jie nuolat ieško atsakymų į klausimus, kodėl viskas yra taip, o ne kitaip, todėl leiskite vaikui paliesti jūsų pilvą, pajausti, kaip jame kūdikis juda – atsiradę vaisiaus judesiai savaime atsako į daugelį „kodėl” ir suteikia tikrumo augančiam broliukui.
Nuo vyresnių kaip 5 metų vaikų nėštumo nėra ko ilgai slėpti, o ir nelabai nuslėpsi. Kai dėl nėštumo būsite tikri, ilgai nelaukdami apie tai galite pranešti ir vaikui. Būtų gerai nelaukti, kol vaikas pats pamatys ir supras, kad mama laukiasi, o pasakyti tai patiems. Nes kuo vyresnis vaikas, tuo labiau jis gali įsižeisti supratęs, kad taps vyresniu broliu ar seserimi, o mama to nepasakė. Vaikas gali manyti, kad tėvai slapukauja ir nepasitiki juo.
Tokio amžiaus vaikams labai svarbu būti įvertintiems, jaustis išskirtiniems, todėl ir šią žinią kažkurį laiką būtų gerai žinoti tik jūsų šeimai, o tik vėliau visiems kartu pranešti apie tai ir kitiems. Vaikai mėgsta paslaptis, o šios paslapties saugojimas formuos vaikui teigiamą požiūrį į naująjį šeimos narį.
