Į klausimą, ar reikia iš anksto ruoštis gimdyti ir auginti vaikutį, turbūt visos galva palinksėtumėte: „Taip, taip, žinoma, būtinai!” „Reikia pirkti kūdikėlio kraitelį”, „Sporto klube lankyti nėščiųjų jogą ar baseiną”. Šis straipsnis – ne apie tai. Psichologė Audronė Buckienė pasakoja apie psichologinę pasiruošimo būti mama pusę.
Kodėl obelis vaisių nesubrandina pavasarį?
Puiku, jei būsimoji mamytė gyvenimui po gimdymo ruošiasi iš anksto. Ir nors gamta mums dovanojo devynis laukimo mėnesius, dažnai apie tai nesusimąstome ir plaukiame pasroviui, paklusdami jo didenybei stereotipui. Turbūt girdėjote sakant:
– Svarbiausia yra pagimdyti, tai sunkiausias darbas
– Svarbu, kad gimtų sveikas vaikas, paskui – kaip Dievas duos
– Visi vaikai užauga – ir tavo užaugs
– Jei šeimoje jau auga vienas vaikas, gimus kitam, viskas susitvarkys savaime. Pamatys didysis leliuką ir tuoj pat pamils
Deja, deja.. Dažniausiai tai tėra akių dūmimas. Moters sąmoningą tapimą mama psichologė Audronė Buckienė vaizdžiai prilygina obeliai. Juk pavasarį neraškome nuo jos obuolių. Nutirpsta sniegas, išlenda lapeliai, vėliau obelis sužydi ir tik tada mezga vaisius. Taip ir būsimoji mama turi suprasti, kad jos didėjantis pilvukas ir gimdymas nėra tik fiziologija ar medicinos reikalas. Tai vieni svarbiausių moters gyvenimo virsmų. Laukdama ir gimdydama moteris patiria didžiulį stresą, išgyvena daugybę prieštaringų ir stiprių jausmų. Taigi gali subręsti, jos moteriškumas išsiskleisti, jei savo išgyvenimus moteris bus pasiruošusi suvokti ir įprasminti.
Pakalbėkite su… savimi
Kaip sąmoningai pasiruošti tapti mama? Vieno vienintelio patarimo nėra ir turbūt negali būti. Tačiau keletą patarimų psichologė Audronė Buckienė pateikia. Vienas jų – surasti laiko pakalbėti su… savimi. Štai kai išeiname nėštumo ir gimdymo atostogų, puolame lakstyti po parduotuves ieškodamos kraitelio. Renkamės ligoninę, kurioje pasitiksime į pasaulį ateinančią naują gyvybę. Lepiname save procedūromis grožio salonuose. Taip, viskas gerai. Tačiau tarp šio materialaus šurmulio suraskime minutėlę tik sau. Savo mintims, lūkesčiams. Atsakykime sau į šiuos klausimus:
– Ką galvoju apie savo moteriškumą?
– Ką man reiškia šis nėštumas?
– Kaip noriu gimdyti ir maitinti savo kūdikį?
– Kaip mane gimdė mama, o kaip žindė, maitino?
– Ką iš savo mamos ar močiutės sužinojau, ką reiškia būti moterimi? Ar tai džiaugsmas, ar labiau kančia?
Pokalbis su kitomis šeimos moterimis
Atsakiusios sau į šiuos klausimus, pasikalbėkite apie tai su savo mama ar močiute. Kaip jūsų mama, sužinojusi, kad laukiasi jūsų, reagavo į naują gyvybę? Kaip nešiojo, augino? Mama ir močiutė – artimiausios šeimos moterys, todėl pasikalbėti patariama kaip tik su jomis, o ne su vyru ar paslaugia bendradarbe. Juk tai, kaip mes suprantame motinystę, kaip auklėsime savo atžalą, iš dalies jau užprogramuota. Mes tai gavome su savo mamos pienu. Visų šių pokalbių su savimi ir jums artimiausiomis moterimis reikia tam, kad suprastumėte savo požiūrį į nėštumą, gimdymą, kūdikėlio auginimą bei maitinimą. Juk mus augino vienaip. Ar tikrai ir mes norime kartoti tą patį, o gal norisi ką nors keisti?
Laikas prisiminti savo pirmąsias mėnesines
Ar prisimenate, kaip reagavote sulaukusios pirmųjų mėnesinių? Išsigandote, pamaniusios, kad tai pasaulio pabaiga ir tuoj mirsite, ar buvote tam pasiruošusi? Pasak psichologės Audronės Buckienės, reakcija į pirmas mėnesines ir požiūris į savo kūną yra susiję dalykai. Kai sulaukusi pirmųjų mėnesinių mergaitė jaučia pyktį, nerimą, baimę, galima manyti, kad jai sunku priimti tokį savo moteriškumą. Kai kurie psichologai nurodo, kad neigiamo požiūri į savo kūną padariniai gali būti ankstyvi lytiniai santykiai, prieštaringas požiūris į nėštumą ir nepasitikėjimas savo kūnu per gimdymą. Kuo labiau nepatenkinta savo kūnu, tuo daugiau nėštumo ir gimdymo baimių moteris gali turėti. Pavyzdžiui, didėjantis nerimas artėjant gimdymui, auganti skausmo baimė, įkyrus noras gimdyti su nuskausminamaisiais vaistais.
Aišku, kartais mūsų baimes ir nepasitikėjimą savimi stiprina gydytojai. Turbūt ne viena mūsų besilaukdama raudojo dėl neapdairiai ištarto jų žodžio. Stebina ir tai, kad moterų konsultacijose ar gimdymo namuose nedirba psichologai. Besilaukiančiai, ypač ką tik pagimdžiusiajai, be galo svarbu turėti šalia žmogų, kuris supranta, kas išgyvenama.
6 būdai padėti sau per nėštumą
1.Jei vaikutį dar tik planuojate, pravartu nueiti pas draugę, jau turinčią vaikelį. Pamatysite, kaip ji dabar gyvena, kokios nuotaikos po gimdymo. Pasikalbėkite ne tik apie mažylį, bet ir apie pačios draugės išgyvenimus: kaip pasikeitė po gimdymo, kas buvo labiausiai netikėta. Nepamirškite paklausti ir to, kas buvo sunkiausia bei kas labiausiai padėjo.
2.Pasikalbėkite su „likimo” draugėmis kitomis nėščiosiomis. Bendros bėdos ir džiaugsmai suartina moteris, suteikia bendrumo jausmą, kuris palaiko sunkiomis akimirkomis.
3.Idealu, jei galite kartu su vyru lankyti nėščiųjų kursus ar mokyklėlę. Čia pažiūrėsite vaizdo filmų apie gimdymą, vaikučio žindymą ir priežiūrą, tai mažina moters baimes prieš gimdymą. Kas kita, kad dažnai valstybinėse moterų konsultacijose rengiamos paskaitos apsiriboja „sausa” informacija arba pareklamuojama kuri nors prekė.
4. Pasidomėkite senoviniais ritualais – nėščiosios prausynomis, gimdymo marškinių siuvimu, placentos laidojimu po gimdymo. Nenustebkite, jei gimdymo namuose paprašiusi atiduoti placentą, kuri devynis mėnesius buvo vaiko namelis, būsite nesuprasta ar net išgirsite nemalonių replikų. Juk svarbiausia, kad jūs suprantate šio veiksmo prasmę.
5. Jei namie jau krykštauja vaikas, prieš gimstant antrajam, būtina paruošti pirmagimį. Netiesa, kad vyresnysis iš karto pamils naująjį broliuką ar sesutę. Vaikai daug ką supranta ir interpretuoja savaip, todėl kai gimsta naujagimis, pavydi ir jaučiasi nelaimingi. Kalbėkite apie būsimą šeimos narį su vyresniuoju. Paaiškinkite, kad leliukas yra visų, visa šeima juo rūpinsis, vyresnėlis – taip pat. Dažnai ir patys vaikai nori jaustis „dideli”, mielai padeda mamai.
6.Nusiteikite ir pasiruoškite maitinti kūdikėlį savo pienu. Žindymas nėra sunkus darbas, kaip kartais gali atrodyti pasiklausius „eksperčių” tetų ar kaimynių. Jei abejojate, kas vis dėlto būtų geriausia jūsų vaikeliui, nedvejokite pasitarti su žindymo konsultante (nemokamas kvalifikuotas konsultacijas teikia mama mamai palaikymo grupės, telefonus rasite internete www.pradzia.org). Deja, statistika rodo, kad tik labai nedaug moterų maitina savo pieneliu šešis mėnesius ar daugiau.
