Vaikai yra labai emocionalūs. Jų emocijas galima sulyginti su besilaukiančios moters nuotaikų kaita: žiūrėk, čia jie pyksta, o čia jau krykštauja iš laimės. Kaip išmokyti vaikus nukreipti emocijas tinkama linkme ir bendrauti be pykčio?
7 vaiko emocinio intelekto lavinimo pratimai, kuriuos tėvams pateikia portalas Babble.com.
1. Judesių atkartojimas
Labai dažnai vaikai emocijas išreiškia visu savo kūnu. Paprašykite vaiko atsistoti priešais jus ir išreikšti savo emocijas per žaidimus, pratimus, šokį, kitus veiksmus. Tegul jis tai daro nekalbėdamas, nesižalodamas ir neliesdamas kitų asmenų. Kita konflikto pusė turėtų daryti tą patį. Šis užsiėmimas turėtų padėti vaikui nustatyti ryšį tarp kūno ir emocijų, o taip pat ir padeda kitai konflikto pusei akcentuoti emocijas, pasireiškiančias fizinės iškrovos metu. Visa tai padeda didinti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą.
2. Kalbos atkartojimas
Jei vaikui sudėtinga išreikšti emocijas, paraginkite jį sakyti, kaip jis jaučiasi, o tada pakartokite tai, ką jis pasakė. Pavyzdžiui, vaikas sako: „Mano atrodo, kad man liūdna, nes mano draugai nebežaidžia su manimi tiek, kiek žaisdavo anksčiau.” Jūs turėtumėte atsakyti štai kaip: „Girdžiu, kad sakai, kad tavo draugai nebežaidžia su tavimi tiek, kiek žaisdavo anksčiau.”
Tęskite šį užsiėmimą tol, kol vaikas ims siūlyti problemų sprendimo būdus. Šis pratimas gali pasirodyti nenatūralus iš pradžių, tačiau jis padės vaikui jaustis išgirstam ir suprastam, atsiras galimybė pasvarstyti ir galbūt išspręsti kilusius iššūkius išvengiant patarinėjimo.
3. Bendravimas be pykčio
Bendravimas be pykčio padeda tinkamai komunikuoti, nelaikant neigiamų jausmų širdyje. Kitaip tariant, sveikintinas bendravimas be kitų teisimo, nenurodant, kaip kitas žmogus turėtų jaustis ar ką daryti. Bendraujant be pykčio turėtų būti paisoma stebėjimo-jausmo-poreikio-prašymo formulės.
Pavyzdžiui, vaikas nori išreikšti savo nepasitenkinimą, kad reikia eiti miegoti. Stebėjimas: „Girdžiu, kad prašai manęs eiti į lovą.” Jausmas: „Jaučiuosi suirzęs dėl nurodymo eiti į lovą, nes nesijaučiu pavargęs ir man patinka skaityti knygą.” Poreikis: „Noriu jausti, kad galiu dalyvauti priimant sprendimus dėl mano dienotvarkės.” Prašymas: „Ar sutiktumei leisti man paskaityti knygą dar 15 minučių?”
Supažindindami vaiką su prašymo pateikimo etapu leiskite jam suprasti, kad gali sulaukti neigiamo atsakymo ir tai reikš, kad teks tęsti pokalbį, išreikšti savo pastebėjimus, jausmus, poreikius ir prašymus bendraujant be pykčio.
Kalbėdamiesi su vaiku turite paisyti tos pačios sekos. Ši technika vaikui gali pasirodyti sudėtinga kalbantis su asmeniu, kuriam šis metodas nėra pažįstamas. Taigi patartina mokytis kartu, šeimoje, gaunant įgūdžių ir supratimo saugioje aplinkoje. Kaip ir kalbos atkartojimas, ši technika iš pradžių gali atrodyti dirbtina, tačiau vėliau pereisite nuo egocentriškumu paremto bendravimo prie nuoširdumu paremto bendravimo.
4. Konflikto sprendimas rašant laišką
Jei vaikas įsivėlė į konfliktinę situaciją su jumis, kitu šeimos nariu ar draugu, paprašykite jo parašyti laišką, kuriame jis išreikštų savo jausmus. Jei vaikas dar nemoka rašyti, padėkite jam tai padaryti. Kai laiškas bus parašytas, leiskite vaikui suplėšyti jį ir išmesti arba galite saugiai kartu su juo laišką sudeginti.
5. Meditacija kaip filmo peržiūra
Kai vaikus užvaldo mintys apie geras ir blogas patirtis ateityje, atsiranda emocijų perteklius, kuris dažnai pasireiškia perdėtu aktyvumu, dirglumu, liūdesiu ar kitais jausmais, su kuriais vaikams sudėtinga susidoroti. Kai vaikas artėja prie patirties, kuri jam kelia stiprias emocijas, paprašykite vaiko patogiai atsigulti, užmerkti akis, giliai kvėpuoti ir įsivaizduoti artėjančią patirtį kaip filmą. Paprašykite vaiko įsivaizduoti įvykius, kokie jie bus, lyg tai būtų filmas. Tegul jis mato ateityje laukiančius įvykius lygiai tokius, kokie jie bus, patirdamas visas teigiamas emocijas, susijusias su šių įvykių trokštamais rezultatais.
6. Akių kontaktas tyloje ir šypsojimasis
Kartais vaikams tereikia tylaus akių kontakto. Nustatykite laikmatį vienai minutei, atsisėskite vienas priešais kitą, žvelkite vienas kitam į akis, tiesiog šypsokitės, nekalbėkite. Šis pratimas dažnai pasibaigia juoko protrūkiu, praskaidrinančiu net ir pačias nemaloniausias situacijas. Be to, šis pratimas puikiai tinka atlikti kartu į konfliktinę situaciją patekusiems vaikams.
7. Visiems suprantama juoko kalba
Panašiai kaip akių kontaktas ir šypsojimosi pratimas, šis juoko pratimas padeda išsklaidyti susidariusią įtampą. Atsistokite priešais savo vaiką, nusišypsokite jam. Pasistenkite, kad jis jums atsakytų tuo pačiu. Šypsokitės tol, kol jus abu užvaldys nuoširdaus juoko banga.
Vienas geriausių būdų perkelti šias praktikas į jūsų vaiko gyvenimą – tiesiog rodykite pavyzdį. Taikykite šias komunikacijos technikas bendraudami su antrąja puse ir pamažu pateikite jas kaip elgesio variantus vaikui, leisdami jam pasirinkti labiausiai patinkančias strategijas.
