„Mama, kokia ji sena!“ , – nuoširdžiai nustebęs mano ketverių metų sūnus garsiai pasakė sutikęs laiptinėje kaimynę iš antro aukšto. Net nutirpau. Suprantu, kad vaikas sako tai, kaip jam atrodo, bet tuo pačiu man gėda dėl tokių žodžių, kurie, galbūt, įžeidė ponią kaimynę.
Vaikų atvirumas dažnai verčia suaugusius raudonuoti. Didžiosios Britanijos mokslininkai nusprendė panagrinėti šį klausimą ir apklausė apie 2 tūkst. tėvų, kurie prisipažino – vaikai dažnai pažerdavo tokių perliukų, kad visa šeima atsidurdavo nejaukioje padėtyje. Pasirodo, dėl vaikų tėvams tenka raudonuoti 576 kartus per metus.
Dvejų metų mažylis įspėjo močiutę ir senelį, kad jie greitai mirs, penkerių metų mergaitė pranešė kaimynams, kad mamai nepatinka jų nauji langai, o poliklinikoje mergaitė atskleidė gydytojai paslaptį – jos mama geria vaistus, kurių pavadinimas – likeris.
Daugybė tokių frazių, dėl kurių tėvams tenka raudonuoti…
Mokslininkai mano, jog tokių situacijų kyla, nes maži vaikai nesuvokia savo ir žmonių emocijų. Mičigano universiteto tyrėjai nusprendė atlikti eksperimentą ir išdalino mamoms knygutes su paveikslėliais. Knygutėje, kurioje teksto nebuvo, dingo mergaitės augintinis, o paskui atsirado. Tėvų užduotis buvo paaiškinti vaikams knygos herojės emocinę būklę ir pateikti pavyzdžių iš paties vaiko gyvenimo.
Britai tvirtina, kad per septynis reguliaraus darbo su knyga mėnesius vaikų elgesys pasikeitė, jie pasidarė supratingesni, mažiau agresyvūs, išmoko geriau tvarkytis su savo emocijomis – tapo atviresni, aiškiau formuluodavo norus.
Dar kelios nepamirštamos tėvų papasakotos istorijos:
Mažas berniukas pamatė damą su skrybėle ir paklausė mamos: „Mama, kodėl šita beždžionė su skrybėle?“
Penkerių metų mergaitė paklausė mamos, kaip vaikai patenka į mamos pilvą. Mama nepagalvojusi pasakė: „Taip nutinka, kai valgai per daug saldainių.“ Kitą dieną mama su dukra pamatė stotelėje besilaukiančią moterį. Mergaitė priėjo ir pareiškė: „Žinau, kaip tai padarėt.“
Taip, tėvams dažnai tenka raudonuoti dėl savo atžalų, tačiau kiek prisiminimų lieka šeimoje, net po daugelio metų šias žavias istorijas perduos iš kartos į kartą.
