Psichologė Liana Sapegina sako, kad labai svarbu yra tėvams mokėti išklausyti vaikus be priekaištų, patarimų ir kritikos. Kad ir kaip atrodytų tai elementaru, bet klausyti vaikų irgi reikia mokėti. Tai – raktas į sėkmingą bendravimą.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!
Bendravimas – pats esminis įrankis kuriant vaikų ir tėvų santykius. Kartais mes, tėvai, patys užmirštame ar iki galo neįsisąmoniname, kokią didelę įtaką vaiko asmenybės formavimuisi bei tolimesniems mūsų tarpusavio santykiams turi tai, kaip mes su juo elgiamės nuo pat mažų dienų. Elgiamės ir kalbame – ir kaip tai dera. Bet ir to negana. Kad mūsų bendravimas būtų efektyvus, svarbi ir kita kalbėjimosi pusė – klausymas.
Pasak psichologės Lianos Sapeginos, dalyvaujančios VŠĮ “Vaikystės institutas” ir „Vaikystės sodo” projekte „Emocinio intelekto ugdymas šeimoje”, išklausyti vaiką – tai reiškia padėti vaikui suprasti jo paties jausmus ir parodyti, kad jūs su šiais jausmais jį priimate. Priimate tokį, koks jis šią akimirką yra (džiugus, piktas, abejojantis, nusivylęs ar pan.).
Raskime laiko, skirto tik vaikui
Dėmesys vaikui ir aktyvus jo klausymasis – tai pats paprasčiausias būdas parodyti vaikui, kad jis jums rūpi. „Klausytis – tai nereiškia klausinėti, kritikuoti, vertinti, patarinėti ar kaltinti. Jei vaikas kreipiasi į jus turėdamas problemą, pirmas dalykas, ką turite padaryti – tai kantriai jį išklausyti. Tik tada jis jausis svarbus, gerbiamas ir saugus”, – sako L. Sapegina.
Psichologė duoda keletą patarimų, kaip vaiką išklausyti, kad jūsų santykis su juo – tik tvirtėtų:
– Suprantama, kad tuo metu, kai vaikas išreiškia norą pasikalbėti, galite būti užsiėmę, pavargę, galbūt kaip tik tuo metu skubate į darbą ar svarbų susitikimą. Neskubėkite sakyti „ne“. Geriau atidėkite pokalbį. Pasakykite, kad apie tai pasikalbėsite vėliau. Tačiau – svarbiausia – pažadą tesėkite. Ir nukelkite jį ne į „kažkada”, o į konkretų laiką, tarkime, šįvakar, kai grįši iš mokyklos, būrelio ar pan.
– Neretai grįžę iš darbo tėvai skuba ruošti vakarienės, įsijungia televizorių ar kompiuterį, skaito laikraštį ar varto žurnalus. O galbūt, paprašyti pasikalbėti, nemano, kad vaikas pasakys kažką tokio svarbaus, kad reiktų kitus reikalus nustumti į šalį. Norėdami parodyti vaikui, kad jį gerbiate, girdite ir suprantate jo išgyvenamas emocijas, neužsiimkite pašaliniais darbais – kalbėdamiesi visą dėmesį skirkite tik jam.
– Labai svarbi jūsų kūno kalba. Atsitūpkite ar atsisėskite vaiko akių lygyje ir užmegzkite akių kontaktą. Leiskite jam kalbėkite iki galo, užuot pertraukinėję: „Žinau, tą jau girdėjau”; „Tu kaip visada”. Susilaikykite nuo patarimų, lyginimų, kritikos ir noro išspręsti vaiko problemą iš karto, čia ir dabar.
– Jei vaikas pasakoja apie savo netinkamą elgesį, neskubėkite jo teisti. Nekritikuokite jo asmenybės (tu žioplas; nepaklusnus; nuolat įsiveli į nemalonumus), vertinkite tik tą jo konkretų poelgį.
Pakalbėkite su vaiku:
a) ką jis padarė ir kodėl šis poelgis yra netinkamas;
b) kokį poveikį jis turi (kas prarasta: pinigai, laikas, pastangos, pasitikėjimas ar įskaudintas kitas žmogus);
c) Kai mes jaučiamės dėl tokio vaiko elgesio (jaučiame gėdą, nerimą, pyktį, nusivylimą ar pan.).
– Kalbantis su vaiku apie jo elgesį, itin svarbu kalbėti apie savo emocijas. Paaiškinti jas. Tokiu būdu ir vaikas mokysis reikšti savo jausmus. Be to, gebėdami vaiką išklausyti, padėsite užmegzti tvirtesnį tarpusavio ryšį – vaikas nebijos atvirauti ir ateityje.
Pokyčiai į gera – neabejotini
Psichologė L. Sapegina įsitikinusi – nuoširdus pokalbis su vaiku, išklausymas, efektyvus savo minčių ir jausmų jam reiškimas į jūsų santykius atneš itin svarbių pokyčių. Štai svarbiausieji:
Vaikas su jumis bus atviras ir nebijos kalbėti ir apie pozityvius, ir apie negatyvius jausmus bei poelgius;
Matydamas jus, kalbančius apie savo jausmus, vaikas taip pat mokysis atpažinti savo jausmus bei juos naviguoti;
Kalbėjimas apie jausmus, apie tam tikros savijautos priežastis padės vaikui reikšti jausmus pozityviuoju būdu;
Vaikas žinos, kaip jo elgesys jus veikia;
Jis supras, koks elgesys yra tinkamas ar netinkamas;
Bus aiškios elgesio ribos;
Žinodamas jūsų jausmus ir mintis, vaikas geriau pažins ir jus pačius.
