„Neturiu laiko“, „Labai daug dirbu“, „Tas beprotiškas gyvenimo tempas“ – taip dažnai teisinamės, kai kalbame apie vaikų auklėjimą ir laiko, dėmesio jiems skyrimą. Tačiau specialistai sako, kad labai svarbu ne kiekybė, o kokybė, tai yra, kaip mes bendraujame tomis akimirkomis, kai būname kartu. Šeimų konsultantės, socialinės darbuotojos dr. Lauros Varžinskienės parengta informacija bus naudinga kiekvienai mamai ir tėčiui.
Kai vaikai nenori bendrauti su tėvais
– Mano vaikas visai su manimi nenori bendrauti, – su ašaromis akyse ir skausmu balse kartą tarė viena mama mano kabinete.
– O kada paskutinį kartą jūs veikėte ką nors, kas jums abiems ir visai šeimai būtų smagu? – paklausiau aš.
Mamos akys išsiplėtė, ašaros nudžiūvo.
– Neatsimenu…
Ko gero daugelis sutiktų su faktu, kad mūsų vaikai auga kitokiose šeimose, nei augome mes, ar augo mūsų tėvai ar seneliai.
Kitokia šeima šiandien ne tik dėl to, kad nedaugelis mūsų turi daugiau nei vieną ar du brolius ar seseris (kai mūsų seneliai augino po 7-12 vaikų), ne tik dėl to, kad daugelis vaikų šiandien pažįsta savo prosenelius, nors anksčiau tai būdavo itin retai, net ne dėl to, kad vis daugiau tėvų pasirenka kitokius vaikų auklėjimo modelius, nei tai darė jų tėvai.
Šiandieninė šeima nuo ankstesniųjų kartų skiriasi pirmiausia gyvenimo tempu ir laiko stygiumi. Šeimoms įtemptoje dienotvarkėje vis sunkiau rasti laiko pabuvimui kartu ir pasimėgavimui vienas kitu.
Darbas namuose
Labai dažnai darbo reikalai „įsiveržia“ į mūsų namus (juk daug laiko neužtrunka, kol patikrini elektroninį paštą, nes vakare turi ateiti labai svarbus laiškas iš kito pasaulio krašto), atimdami mūsų laisvo laiko iš šeimos. Panašūs procesai vyksta ir vaikų gyvenime. Pamokos mokykloje, pamokų ruoša, užklasinė veikla beveik nepalieka vaikui laisvo laiko. Neretai ypač vyresniųjų klasių vaikai į namus grįžta ne ką anksčiau nei jų tėvai.
Tokiu būdu tampa akivaizdu, kad šeimai lieka vis mažiau laiko, kurį ji gali praleisti kartu, o neretai net ir šį iš mūsų atima šiuolaikiniai technikos stebuklai – kompiuteris su internetu, socialiniais tinklais, žaidimais, televizorius, mobilusis telefonas. Šiuo atveju šeimos nariai tarsi ir būna kartu, bet tuo pačiu kiekvienas atskirai ir laikas šeimoje praleidžiamas tokiu būdu gali būti apibūdinamas kaip nekokybiškas.
Jūs galite paklausti, o kas gi yra kokybiškas laikas šeimoje? Kokybiškas laikas yra toks laikas, kurį mes praleidžiame veikdami kažką, kas yra prasminga vaikams ir tėvams. Tai laikas, kai šeimos nariai iš tiesų geriau pažįsta vienas kitą. Tai laikas, kurį mes praleidžiame kreipdami dėmesį į kitus šeimos narius, dalinamės su jais mintimis ir jausmais, būname ne tik viename kambaryje, bet viename pokalbyje, vienoje veikloje.
Nenoriu pamokslauti apie tai, kiek daug šiandien mes dirbame ar mažai praleidžiame laiko su vaikais. Nesu iš tų, kurie sako, kad darbas ir tėvystė yra nesuderinami. Pagerinti laiko, praleidžiamo kartu, kokybę galime tiesiog skirdami daugiau dėmesio tam, ką ir taip veikiame kartu ir stengdamiesi išnaudoti tą laiką vienas kitam.
Kasdienės veiklos šeimoje
Kasdienės veiklos šeimoje, kurias mes visi atliekame gali būti smagi ir naudinga patirtis ir suaugusiesiems ir vaikams: apsirengimas ir pasiruošimas išvykti į darbus, mokyklas, darželius, dienos įvykių aptarimas, iškilusios problemos sprendimo ieškojimas, bendravimas su žmonėmis už šeimos ribų, maudymasis, valgymas – tai veiklos, kurių metu mes turime visas galimybes skirti kokybišką laiką savo šeimos nariams, o ypač vaikams.
Jie vakare skirsime kelias minutes diskusijai su mažesniaisiais vaikais, ką jie rytoj norėtų rengtis, ryte nekils barnių dėl garderobo pasirinkimo, greičiau išsiruošime, o vaikai jausis išgirsti ir suprasti. Pusryčiai, net jei jie trunka 10 minučių, gali būti puikus laikas šeimos nariams pasidalinti naujos dienos planais. Jei vežant vaikus į darbą ar mokyklą klausysimės ne radijo, o vieni kitų – tai gali būti neįkainojamas laikas, kai galima pasikalbėti visomis rūpimomis temomis.
Susirinkus po dienos darbų ir pasistengus susėsti prie vakarienės stalo ne kiekvienam savo laiku, o visiems kartu ir aptariant dienos įvykius, galime išspręsti daug šeimai rūpimų klausimų: pasidalinti savo dienos įspūdžiais, suplanuoti atostogas ar savaitgalį, o gal tiesiog pasidžiaugti vieni kitais.
Iš laiko, kurį mes leidžiame kartu su šeima, mūsų vaikai išmoksta daug jų gyvenime svarbių dalykų: kai gimsta broliukas ar sesutė, vaikai išmoksta apie gimimą ir rūpinimąsi vieni kitais; šeimoje vaikai išmoksta apie netektis ir kaip su jomis galima susidoroti; stebėdami tėvų bendravimą, mokosi apie santuoką ir tarpusavio santykius; išmoksta dalintis, ginti savo teises, mylėti kitus asmenis. Iš to, kaip suaugusieji bendrauja su vaikais, jie sužino daug svarbios informacijos apie save. Kai tėvai kasdienėse veiklose gerbia ir vertina vaikus, jie išmoksta vertinti save, įgyja orumo ir savigarbos; kai tėvai jais pasitiki, vaikai mokosi pasitikėti kitais asmenimis.
Štai keletas patarimų, kaip bendravimą ir veikimą kartu šeimoje padaryti kokybiškesniu:
Kai bendraujate su šeimos nariu, žiūrėkite jam ar jai į akis, atidžiai klausykite tai, ką jis ar ji sako ir rodykite nuoširdų susidomėjimą;
Kurkite naujas šeimos tradicijas ir skirkite joms laiko – pavyzdžiui, sekmadienio pirmąją dienos pusę praleiskite gamtoje;
Leiskite laiką kartu atlikdami kasdienius darbus, tegu vakarienės gamyba tampa smagiu visos šeimos įpročiu;
Paskirkite vieną dieną vienam šeimos nariui, tegul jis ar ji nusprendžia, ką šeima tą dieną veiks kartu; tegu kiekvienas šeimos narys retkarčiais turi po tokią dieną;
Žiūrėdami televizorių, visi kartu aptarkite tai, ką matėte;
Grįžę iš darbo pasistenkite išjungti mobilųjį telefoną. Tegul darbas nepavagia laiko skirto šeimai. Jūs to nusipelnėte.
Tai tik keletas patarimų. Naudokitės savo išradingumu, įsiklausykite į savo jausmus ir nepajusite, kaip jūsų šeima taps laimingesne, o vaikai tiesiog nekantraus norėdami su jumis bendrauti.
