53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kas būtų

Kas būtų, jei darželio grupę lankytų skirtingo amžiaus vaikai

Ar kada nors gyvenime galėsite tapti vyresniu broliu ar sese jei esate jaunesnis(ė)? Toks fenomenas įmanomas tik lankant mišraus amžiaus vaikų grupę, kurioje – ir trimetis, ir šešiametis. Vilniaus lopšelio – darželio “Pasaka” auklėtoja ekspertė Milda Račiūnaitė, dirbanti Valdorfo grupėje, pasakoja apie mišrios vaikų grupės pliusus ir minusus.

Šių laikų švietimo sistema rekomenduoja vaikus darželyje ugdyti vienodo amžiaus grupėse. Kodėl? Vienodo amžiaus vaikų yra panaši branda, vystymosi lygmuo, pedagogui lengviau paruošti bei perduoti informaciją.

Tačiau yra metodų, kurių vienas iš kertinių principų ugdant vaikus – mišrus vaikų amžius. Tokiu principu vadovaujasi Valdofo pedagogikos metodas. Kodėl?

TAIP PAT SKAITYKITE:
Ką apie vaiką pasako jo Zodiako ženklas? Dvyniai
Fotografas: naujagimius reikia fotografuoti pirmas 15 dienų, tada jie atrodo ypatingai

Pakankamai lengva ir sklandi naujų vaikų adaptacija

Ruduo. Rugsėjo pradžia. Įsitvėręs mamos rankos į grupę įžengia trimetukas Jonas. Pirmą dieną jis tik žvalgosi į verdantį grupėje gyvenimą. Keli vaikai iš kaladėlių stato namus, kai kurie, susikūrę juos audeklų pagalba, palindę po jais žaidžia, keli vyresni vaikai susispietę į būrelį varto, skaito knygelę.

Kitą rytą Jonas jau lieka pora valandų be mamos. Tada jis stipriai įsitveria auklėtojos rankos ir jos nepaleidžia. Bet prabėga kelios dienos ir jis, stebėdamas grupės gyvenimą, pats pradeda ieškoti vietos jame.

Auklėtojos ranka galbūt pasitarnaus naujai atėjusiam vaikeliui. O jei grupėje yra vyresnis brolis ar sesuo – adaptacija vyksta itin lengvai. Jie jaunesniajam yra saugumo garantas, kurio jis staiga netenka, paliktas naujoje aplinkoje. Individualus suaugusio dėmesys ir kontaktas palengvina vaiko adaptaciją grupėje. Individualizuotas ugdymas skatina stiprią motyvaciją ir pasitikėjimą savo jėgomis veikiant, žaidžiant, bendraujant.

Vyksta intensyvus mokymasis per pavyzdį

Jaunesni vaikai turi puikią terpę ir galimybes mokytis gyvenimo įgūdžių mėgdžiodami vyresnius, stebėdami juos, žaisdami kartu. Bet kaip yra su vyresniaisiais? Gal jie lieka „nuskriausti”, nes neturi pavyzdžio, iš kurio galėtų mokytis? Tikrai taip nėra. Mišrioje amžiaus grupėje visų vaikų amžių skaičius yra proporcingas. Tad šešiametis turi kelis savo bendraamžius, su kuriais gali žaisti jo amžių dominančius žaidimus, plėtoti veiklas.

Vyresnių vaikų ugdymas yra individualizuotas. Jie turi nemažai veiklų, atitinkančių tik jų amžių: audimas, siuvinėjimas, siuvimas, lankstymas, sudėtingesni darbai su medžiu. Šiuos darbus gali atlikti tik vyresni vaikai, todėl jų motyvacija veikti, dirbti, mokytis yra stipri. Dėl individualaus dėmesio ir pagalbos atsiranda itin didelis pasitikėjimas savo jėgomis.

Perėjęs visus amžiaus tarpsnius ir pajutęs vyresnio vaiko globą, pagalbą, išbandęs vidurinėlio vaiko privalumus ir norą lygiuotis į vyresnius, vaikas pagaliau tampa šešiamečiu. Tuomet jis užsideda tarsi nematomą karūną ir tampa „karaliumi”. Nes tik jis gali ir geba penktadieniais kviesti vaikus į ryto ratą vietoj auklėtojos, nes tik jis gali nemiegoti pietų miego, nes tik jis gali padėti auklėtojai migdyti jaunesnius vaikus ir t.t.

Bet karūna leidžia pajusti ne tik pergalės skonį, ji uždeda ir atsakomybes. Atsakomybę pasirūpinti jaunesniais, kai jiems reikia pagalbos: pavyzdžiui užrišti batą, palydėti į prausyklą nusiplauti rankas, duoti ranką lipant laiptais ir panašiai. Tai yra natūralu ir priimtina, nes prieš kelis metus juo taip pat rūpinosi vyresni.

Pavyzdys itin inspiruoja fizinių galių vystymąsi

Daugelis vaikų turi iš medžio išsidrožę kardus ir kaip tikri riteriai „kovoja”. Žaisdami išmoksta vikriai, bet atsargiai manipuliuoti kardu, neužgaunant priešininko. Ir štai, trimetis Simas pasiima kardą ir stoja priešais septynmetį Vilių. Vilius atsargiai bando atmušti Simo negrabius mostus. Tuo pačiu aiškina jam kaip Simas turėtų „kovoti” – laikyti kardą, atmušti kito puolimą. Jei tokia kova vyktų tarp dviejų trimečių, ji baigtųsi ašaromis ar guzais kaktose. Šiuo atveju fiziniai gebėjimai ugdomi ne pratimų, o žaidimo pagalba.

Judrius žaidimus jaunesnieji vaikai dažniau stebi, kartais šiek tiek įsijungdami. Bet po kiek laiko, žiūrėk, jau ir patys siūlo žaisti tą ar kitą matytą žaidimą.

Jei žaidžiame žaidimą „Vilkas ir avelė”, nėra didelio nesutarimo, kas bus vilku ar avele, nes to nori tik vyresni vaikai. Mažiukai šiame žaidime atlieka “tvorelės” vaidmenį. Jie sustoja ratu, susikimba rankomis ir saugo užrištomis akimis bėgiojantį vilką ir avelę. Emocijų ir jaudulio užtenka visiems.

Sparčiai ir intensyviai lavėja vaikų kalba, gebėjimas klausytis

Mažo vaiko gyvenime svarbu girdėti gražią, aiškią kalbą. Čia į pagalbą auklėtojai skuba vyresnieji. Pietų metas. Sėdime ramiai prie stalo, pietaujame. Septynmetis Julius užmena paties sugalvotą mįslę: „Skrenda be sparnų ir be variklio. Kas? (strėlė) Pasipila eilė atsakymų. Po kiek laiko mįslė įminta. Dažnai menant mįsles, ir jaunesnieji pradeda suprasti mįslių sudarymo principus.

Vyresnių vaikų žodynas jau gana platus, tad ir noras pasakoti yra didesnis. Jų nedaug, todėl lengviau išklausyti vieniems kitus. Taip ugdomas ir gebėjimas klausytis. O gebėjimas klausytis, kaip rašo J.Borgas savo knygoje „Įtikinimo menas”, yra visų mokslų pagrindas. Gebėjimui klausytis skiriama nemažai erdvės ir laiko, nes mažųjų lėtesnis gyvenimo tempas ir sparta tam palieka laiko.

Itin daug kūrybiškumo ir jo sklaidos laisvuose vaikų žaidimuose

Labai kūrybiškai plėtojami vaidmeniniai žaidimai. Šešiamečiai Ąžuolas ir Jonas sugalvoja statyti „pirtį”. Pirmiausia ratu sustato stalus, juos uždengia audeklais, kuriuos pritvirtina ant viršaus uždėdami suoliukus. Kai „pirtis” paruošta, pasiūlo visiems kaitintis. Patys į ją įlenda, vėliau suveda mažiukus, padeda jiems nusirengti, nes pirtyje karšta, išaiškina pirties taisykles ir akylai stebi kaip jų laikomasi. Ąžuolas pirtį statyti, kaip pats sako, išmoko iš Gvido, kuris jau pirmokas. Po metų statytojai bus kiti, o mažiukai, stebėdami bei žaisdami, to mokysis.

Mišriose grupėse vyresnieji natūraliai rūpinasi mažesniaisiais, nes visai neseniai ir jais rūpinosi didesnieji. Asmeninio archyvo nuotr.

Daug bendradarbiavimo ir mažai konkurencijos

Mišrios grupės vaikų gyvenime mažai konkurencijos, nes poreikiai ir galimybės labai skirtingos. Darbo procese visų amžių vaikai turi ką veikti.

Rytas. Kepsime sausainius. Sudedu ant stalo sausainių kepimui reikalingus produktus. Miltus ir cukrų šaukštais, šaukšteliais seikėja keturmečiai. Tešlą minkyti imasi vyriausi vaikai. Vėliau, ją iškočiojus, sausainius formelių pagalba išspaudžia ir keturmečiai ir penkiamečiai ir šešiamečiai.

Na, o septynmetė Gabija nepalieka sausainių kepimo proceso iki pat galo. Ji stebi, kada juos įkišu į orkaitę, kaip kepdami jie keičia formą, paskleisdami grupėje gardų cinamono ir vanilės kvapą. O trimetukas tuo metu visą tą laiką žaidžia po stalu, ant kurio gaminami sausainiai ir nedalyvauja sausainių gaminimo procese. Tačiau jam užtenka justi bruzdesį ir kalbas, kurios vyksta prie stalo, ir jis jau gauna impulsą patirties, kuri vėliau jį atves ir į patį procesą.

Socialinės raidos privalumai

– daugiau patirties ir supratimo apie skirtumus, susijusius su amžiumi;

– vaikų sąveika mišriose grupėse skatina įvairiapusiškų santykių formavimąsi;

– vaikai yra geranoriški ir linkę padėti vieni kitiems.

Mano išsaugoti straipsniai