53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Vaikų konfliktai darželyje: mušasi

Vaikų konfliktai darželyje: mušasi, kandžiojasi, gnaibosi

Mama Saulė savo dvejų metų pipirą Titą šį rudenį pirmą kartą išleido į vaiko darželį. Mama pasakoja, su kokiais sunkumais susidūrė pirmosiomis dienomis, o patyrę specialistai atsako į jai kylančius klausimus.

Pasakoja mažojo darželinuko Tito mama Saulė:

“Vos pradėjęs lankyti darželį, po poros dienų mano dvimetis “aiškinosi” santykius. Atėjus jo pasiimti, auklėtoja papasakojo, kad Titas įkando vienam berniukui…į skruostą. Pasijutau klaikiai, nežinojau, kaip reaguoti – ar įkandimas stiprus, kaip jaučiasi nuskriaustasis ir kaip jaučiasi jo tėvai.

Teko pasikliauti savo intuicija ir sveiku protu – sutikus nuskriausto berniuko mamą jo atsiprašiau, taip pat meiliai pakalbėjau ir su pačiu berniuku, ačiū Dievui, įkandimas buvo menkutis.

TAIP PAT SKAITYKITE:
1 dienoraščio įrašas: Tito ir Saulės pirmosios dienos darželyje: ką svarbu žinoti apie adaptaciją
2 dienoraščio įrašas: Titas su mama renkasi kraitelį vaikų darželiui

Supratau ir savo sūnų – jis dar tvarkosi su adaptacija ir jam labai norėjosi to naujo žaislo, kurį laikė anas berniukas, todėl maniškis grybštelėjo jam už žando ne iš piktumo, o tiesiog instinktyviai, kovodamas dėl žaislo.

Praėjus dar savaitei, atėjus pasiimti sūnaus, auklėtoja man pranešė, kad viena jo grupės mergaitė įkando jam į ranką. Mėlynė buvo didelė ir man kaip mamai labai skaudėjo širdį matant tą dėmę, bet tuo pačiu prisiminiau, kad vos prieš savaitę, mano dvimetis buvo kitoje barikadų pusėje…

Parūpo sužinoti, kas yra normalu tokio amžiaus darželinukams, sprendžiant jų tarpusavio santykius, ir kaip vyksta pirmoji mažylių socializacija darželyje”.

Į klausimus atsako Dalia Masilionienė, ŠILAGĖLĖS darželio vadovė ir ikimokyklinio ugdymo specialistė.

Kaip vieni į kitus reaguoja vaikai pirmosiomis darželio lankymo savaitėmis?

Pirmosiomis dienomis dažniausiai vaikai nori pabūti stebėtojo pozicijoje, įvertinti viską iš šalies. Iš pat pradžių vaikai nepuola megzti naujų draugysčių, kol “neprisijaukina” naujų sienų. Darželio auklėtoja naujokėlius pasitinka su šypsena, kalbindama, kviesdama prisijungti prie žaidimų ir veiklos, bet jei vaikutis atsisako, jam suteikiama laisvė – nebūtina iškart šokti ir dainuoti ratelyje ar pan., kol vaikas pats neparodo noro. O anksčiau ar vėliau jis vistiek užsimano draugauti, veikti kartu tai, ką kiti vaikai daro. Tik tai priklauso nuo mažylio temperamento, bendravimo įgūdžių, charakterio.

Ar visad būdinga, kad pirmuoju adaptaciniu laikotarpiu vaikas lyg būna šiek tiek agresyvesnis nei įprastai?

Tai nėra būdingas reiškinys. Neramesnės paprastai būna tik pirmos trys dienos, vėliau reikalai ima klostytis paprasčiau. Jei adaptaciniu laikotarpiu vaikas būna agresyvus, su juo būna mama (ar kiti artimieji) tiek laiko, kiek reikia.kad vaikas nurimtų.

Dėl ko kyla mažųjų konfliktai?

Iš tiesų, tie konfliktai varo siaubą suaugusiems, o ne patiems vaikams. Tarp vaikų kilus nesutarimui, jie garsiau šūkteli, rikteli, kažką numeta ar ima zirzti, ir tai labiausiai išgasdina tėvelius. Patys vaikai to nesureikšmina ir jau po kelių akimirkų vėl gali būti geriausiais draugais. Patys mažiausiai dažniausiai pykstasi dėl žaislų. Mažylių pasaulio ir aplinkos suvokimas dar gana primityvus – tarkim, dvimetis pamato žaislą, kurio labai užsinori būtent šią akimirką ir eina jo pasiimti. Ir visai nesvarbu, kad tuo metu tas jo geidžiamas žaisliukas yra kito vaiko rankose. Mažylis to lyg nepastebi, nes jo dėmesys sukoncentruotas į trokštamą objektą. Ir, kai jis ateina to žaislo pasiimti, įvyksta konfliktas, nes suo juo bežaidžiantis vaikas nenori jo atiduoti.

Tokiu atveju nesutarimas sprendžiamas labai paprasta, abu mažyliai yra išskiriami ir jų dėmesys nukreipiamas kita linkme. Po kelių minučių apie nesutarimą jau būna pamiršusios abi konfliktavusios pusės. Tada jau galima paaiškinti, kai vaikai nurimsta, kodėl negalima atiminėti kitų žaislų, kad reikia dalintis, apsikeisti, palaukti, kol žaidžia kitas ir pan. Tai paaiškinama abiems vaikams.

Vaikučiai nesutaria ir dėl auklėtojos dėmesio. Ypač jeigu jiems jo trūksta namuose iš tėvelių ar artimųjų. Žinodami, kaip galima gauti dėmesio iš nuolat užimtos mamos namuose – rėkaujant, metant daiktus ir panašiai, vaikai taiko tą patį modelį ir darželyje, norėdami  būti pastebėti. Jie žino, kad sukėlus triukšmą, prie jų pribėgs auklėtoja, ir jie atsidurs dėmesio centre.

Kartais pasitaiko, kad vaikai vieni iš kitų atiminėja maistą, bet tai pasitaiko itin retai, visgi tai irgi signalas, kad vaikutis nepakankamai gauna dėmesio namuose iš tėvų… Todėl kitose aplinkose, stengiasi jo išsireikalauti visais įmanomais būdais. Ne visada gražiais.

Ar konfilktai būdingi dažniau berniukams?

Visai ne. Tokiame amžiuje mergaitės neretai būna net drąsesnės, o berniukai kartais net kuklesni. Tarp dvimečių – trimečių teisės lygios, todėl neretai kyla mišrūs nesutarimai ir net berniukai jaučiais labiau nuskriausti.

TAIP PAT SKAITYKITE:
Net 9 žinomos Lietuvos poros laukia šeimos pagausėjimo
Po gimdymo viešai pasirodžiusi Kembridžo kunigaikštienė sužavėjo aplinkinius grožiu

Net sakyčiau, polinkį į “santykių aiškinimąsi” daugiau lemia vaiko temperamentas, o ne lytiškumas. Mažyliai visi nori būti nugalėtojais, o jei dar iš namų atsineša nuoskaudas ar dėmesio stoką, tai ir išsilieja ant jautresnių vaikų, patys to nesuprasdami, kad negerai daro. 

Užgavo, įkando, pastūmė ir t.t. Kaip vaikučių tarpusavio konfliktus sprendžia auklėtojos?

Tą pačią sekundę vaikai yra atskiriami ir skubama juos nuraminti, paglostyti, pakalbinti, nukreipti dėmesi kita linkme. Nepuolama klausinėti, kas kaltas, kas pirmas pradėjo ir pan. Svarbiausia abu vaikus nuraminti, sudominti kitu žaislu ar veikla, o vaikams aprimus, pykčiui praėjus, paaiškinti, kodėl negalima atiminėti kitų žaislų, kad reikia dalintis, apsikeisti, palaukti, kol žaidžia kitas, negalima muštis ir pan. Tai paaiškinama abiems vaikams.

Kaip reaguoti tėvams? Kada jų vaiko elgesys jau įtariamas kaip agresyvus?

Jeigu vaikas kasdien iškrečia kokią šunybę, jeigu jam labai knieti būtinai padaryti kažką neleidžiamo, nuskriausti kitą ir pan. Būną, kad vaikas kasdien demonstruoja kažkokį nepaaiškinamą piktumą, susierzinimą viskuo. Tuomet reikia stengtis atrasti, kokia veikla galėtų jį sudominti – gal tai piešimas, dėlionės ar kt, reikia skirti ypač daug dėmesio jam namuose, bet ne moralizuojant, auklėjant, o būnant drauge kažkokioje jam malonioje aplinkoje. Kartais tenka su vaikučiu kreiptis ir į specialistą.

Darželyje tokio vaiko dėmesį nukreipti stengiasi auklėtojos, tačiau būryje vaikų vienas vaikas negali pasiglemžti viso dėmesio, tad reikėtų stipriai prisidėti tėveliams, pakankamai bendraujant su vaiku namuose.

Kaip elgtis tėvams, kai jų vaikas yra nuskriaustasis?

Būtina vaiką nuraminti ir pasakyti,kad jūs esate jo gynėjas ir guodėjas. Vaikas turi žinoti, kad jūs visada jį nuraminsite ir išklausysite. Jei tai kartojasi dažnai,tėveliai turėtų pakalbėti su skriaudiku ir jo tėveliais. Jeigu jūsų vaikas nuskriaudė kitą darželinuką, parodykite susirūpinimą ir atsiprašykite to vaiko tėvų.

Kaip išmokyti vaiką, kad jis nesimuštų? Kaip su juo kalbėti?

Kartais vaikas mušasi dėl to, kad jam malonu. Jokiu būdu negalima atsitverti tylos siena. Kalbėti būtina. Reikia jam pasakyti, kad jį mylite, bet jo poelgis jums labai nepatinka. Reiktų neleisti jam žiūrėti jo mėgiamų filmukų, tačiau suplanuotos išvykos atsisakyti negalima. Ko gero vaikui labai trūksta jūsų dėmesio.

Mano išsaugoti straipsniai