Šokis… Muzika… Boksas… O gal žirgai? Kaip išrinkti savo mylimiausiam vaikui būrelį? Ir ar verta? Padiskutuokime drauge su Lietuvos vaikų ir jaunimo centro specialistėmis Irena Sadauskiene ir Vilma Smaliukiene.
Dažnai mama, nusprendusi savo vaiką leisti į kokį nors būrelį, susirūpina – ar jis ne per mažas. Taigi kelerių metų vaikučiai jau yra priimami į papildomo ugdymo įstaigas?
Yra mokyklėlių, kuriose dirbama ir su kūdikiais. Nors dažniausiai į būrelius kviečiami mažyliai nuo trejų metukų. Tokio amžiaus vaikučiai gali lankyti dailės, šokių, vaidybos ar muzikos studijas. Keturmečiai gali rinktis Rytų kovos menų treniruotes, chorinio dainavimo ar džiazo pamokas. Nuo penkerių mokomi plaukti savarankiškai (su tėvais – nuo vienų). Užsienio kalbos logopedų patariamos nuo šešerių, – negerai, kai vaikas, nemokėdamas taisyklingai tarti gimtosios kalbos garsų, jau mokosi užsienio kalbų. Juk kitų kalbų garsų tarimas dažnai skiriasi ir gali atsitikti, kad jis pradės švepluoti.
Vis dėlto yra daug talentingų vaikų, kuriuos mokyklėlės priima, nors ir kokio amžiaus jie būtų. Būreliuose vaikai skirstomi į tam tikras amžiaus grupes. Iš patirties žinoma, kad rinktis amžiaus neatitinkančios grupės nepatartina – vaikui per sunku.
Ar labai svarbu, kad vaikas lankytų kokį nors būrelį?
Būreliuose jis mokosi bendrauti, nustoja būti drovus, išmoksta taikytis prie kitų. Be to, labai svarbu, kad bet kuris žmogus (tiek mažas, tiek suaugęs) galėtų save realizuoti – tada ima labiau pasitikėti savimi, save vertinti ir mylėti. Lavinamas vaikas tampa kūrybiškesnis ir smalsesnis.
Kaip rinktis būrelį pagal vaiko temperamentą?
Judruoliui geriausia šokti ar sportuoti, kad galėtų išlieti energiją. Ramesnio būdo vaikui geriau rinkti ne tokią aktyvią veiklą: muzikuoti, piešti, žaisti šachmatais. Jei tėvai mato, kad atžala mėgsta lyderiauti, reikia išnaudoti organizacinius sugebėjimus. Individualistui labiausiai patiks veikla, per kurią jis nepriklausys nuo „komandos”, o galės viską spręsti ir atlikti pats.
Tik jokiu būdu negalima versti, tarkim, šokti, nes bet kuris vaikas gyvenime daugiau nebešoks nei diskotekose, nei išleistuvių vakare…
Jeigu vaikas labai nori lankyti kažkurį būrelį, tačiau neturi tam duomenų, taip pat nereikia drausti – juk lavinantis, dirbant įvyksta daugybė stebuklų.
Tėveliai, leisdami vaiką būrelį, neturėtų galvoti,kas iš to išeis. Svarbiausia – kad vaikui būtų smagu.
O jeigu vaikas po metų persigalvoja: „Nebenoriu šokti.” Gal tada išvis neverta to pradėti – juk viskas, ko mažasis bus išmokęs, pasimirš, o laikas ir pinigai bus iššvaistyti veltui?
Visi turime teisę rinktis. Jei pradės lankyti būrelį, o mes neleisime jo pakeisti, pakenksime vaikui. Mažesnis į jį eis kaip į katorgą, o didesnis gal net ims meluoti tėvams, kad jame buvo.
Taip pat nereikia bijoti, kad vaikas, metęs būrelį, viską pamirš – svarbiausi įgūdžiai išlieka. Pavyzdžiui, jei šoko, vėliau jis tikrai ras kur savo gebėjimus pademonstruoti, jei muzikavo, tai pastebės darželio muzikos vadovė ar mokytoja mokykloje.
Kai vaikai mažesni, tėvai gali dalyvauti pamokėlėse?
Pačių mažiausiųjų tėveliai ne tik gali, bet ir turi dalyvauti. Tačiau kai paauga, jie pamokoje turėtų pabūti tik vieną kitą kartą. Juk vaikai turi mokytis būti savarankiški. Vis dėlto jei vaikas bijo likti vienas, verkia, galima būti kartu. Būna, kad tėveliai su vaikais sėdi mėnesį ar net pusę metų.
Tarkim, keturmetis Pauliukas labai norėjo sportuoti. Nuėjo į sporto būrelį vieną kartą, pažiūrėjo ir pareiškė: „Daugiau neisiu.” Kaip elgtis tėvams? Bandyti įkalbinėti ar parsivesti namo?
Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kodėl vaikas nebenori sportuoti. Galbūt jį išgąsdino tokia daugybė žmonių. O gal jam nepatiko treneris. O gal jis nusprendė, kad vis dėlto tai neįdomu. Jei vaikas tikrai nustojo domėtis, versti negalima. Tačiau jei jis ko nors bijo – bėdą galima įveikti kartu.
Kaip elgtis, jeigu vaikas per dainavimo pamokėles jaučiasi gerai, turi draugų. Tačiau artėjant koncertui pasikeičia: viešasis dėmesys tampa stresu?
Galima kreiptis į psichologus, tačiau ir patys tėveliai gali padėti vaikui. Paprasčiausias būdas – kviestis į namus draugų ir koncertuoti jiems. Taip vaikutį pratinsite prie žiūrovų.
Grįžusi po pratybų dukrytė guodžiasi, jog dažniausiai mokytoja giria Saulę. Iš tiesų ši mergaitė puikiai dainuoja. Bet kaip paaiškinti saviškei, kad solistė niekada nebus?
Reikėtų pasikalbėti su mokytoja. Vaikai labai jautrūs ir girti juos reikia nuolat. Antraip labai lengva iš jų atimti bet kokį norą tobulėti. Jei per pamokėles nuolat išskiriamas vienas vaikas, galima suabejoti, ar kompetentingas mokytojas jas veda. Ūgtelėjusiam vaikui galima paaiškinti, kokios yra jo galimybės. Kas iš to, jei vaikas tikėsis tapti žymiu solistu? Galiausiai teks skaudžiai nusivilti.
Kad nebūtų didelė trauma, kalbėti reikia labai draugiškai ir subtiliai – apie tai, kad vieni žmonės sugeba daugiau už kitus, tačiau to nereikia nei pavydėti, nei gėdytis. Be to, kad Saulė gal ir labai gražiai dainuoja, tačiau TU ypač gražiai siuvinėji ar pieši.
Tad vis dėlto, kas yra būreliai – proga smagiai praleisti laiką ar laiptelis aukštyn?
Tėvai, leisdami vaiką į būrelį, neturėtų galvoti, kas iš to išeis. Svarbiausia, kad vaikas džiaugtųsi tuo, ką daro. Jeigu tėvai kartos ir kartos, kad sūnelis ar dukrelė turi tapti žymus, vaikas jaus nuolatinį spaudimą ir, stengdamasis pateisinti tokius lūkesčius, nerimaus, baiminsis, jog gali nepavykti. Tokiu atveju net ir ką nors pasiekęs vargu ar bus laimingas.
Jeigu veikla patinka, visai nesvarbu, ar vaikas taps žymus tos srities meistras. Dažnai iš pažiūros visai nereikšmingi dalykai vėliau gyvenime labai praverčia.
