„Jie visą dieną buvo ramūs su manimi, tačiau kai tik pamatė tave, staiga pasikeitė, prarado savitvardą ir tapo neramūs. Aš nesuprantu”! – šiuos žodžius girdžiu iš vyro kaskart, kai palieku jį vieną su vaikais.
Kitą dieną perskaičiau straipsnį pavadinimu „Vaikai tampa 800 proc. blogesni, kai jų motinos yra kambaryje”. Jis man pasirodė gana juokingas, net suabejojau, ar tai ne klastotė. Nepaisant visko, manau, kad šis sakinys tikrai atspindi tiesą. Vaikų savijauta tikrai pasikeičia 800 proc., kai į kambarį įeina jų mama. Kodėl???
Atsakymas paprastas. Kadangi, jūs, MAMA, užtikrinate vaikų saugumą. Jūs – tvirtovė, kurioje jie jaučiasi saugūs ir gali ateiti su visomis savo problemomis. Mama vienu šiltu apkabinimu gali numalšinti visus skausmus ar tiesiog nuraminti. Kas daugiau, jei nei mama, iš pusės žodžio ar vaiko žvilgsnio geriausiai supranta, ko jam trūksta šią minutę, kad jis būtų laimingas.
Jūs, mieloji mama, esate nemalonių emocijų bei blogų jausmų naikintoja. Kur vaikui daugiau kreiptis? Būdamas su kitais, jis supranta, kad šiuo metu saugios tvirtovės šalia nėra ir reikia kažkuo užsiimti ir palaukti. Pasirodžius mamai, visi darbai ar žaidimai akimirksniu baigiami ir rankytės skubiai tiesiamos į sielos ramybės pasaulį, kurį sukuria tik mama, nešiojusi vaikutį 9 mėnesius po savo širdimi.
Vaikas, laukdamas mamos darželyje, su seneliais, su tėčiu ar su aukle, nesijaučia patogiai, tačiau žaisdamas užsimiršta ir smagiai praleidžia dieną. Ir tik pamatęs mamą prisimena, kad atėjo laikas grįžti į komforto, vidinės ramybės oazę.
Ir niekada negalvokite, kad vaikas „mamyčiukas”, nuolat įsitvėręs į mamos sijoną, neišmokytas pabūti be jūsų…. To išmokyti ir nereikia…
Pamatę savo tvirtovę, vaikai „paleidžia” visas emocijas, kurias laikė visą dieną ar kažkurį laiką, į išorę. Mažieji pradeda inkšti, verkti, tampyti už rankos, taip parodydami, kad jiems tą laiką kažko trūko. Tą sekundę jie prisimena, kad yra alkani, pavargę, neišsimiegoję, neapkabinti, nepamylėti, nepaglostyti, sušalę ar sušilę. Žinoma, mamoms, grįžusioms po sunkios darbo dienos, mažiausiai norėtųsi tokią apgultį patirti jau koridoriuje, dar net nespėjus nusirengti. Tačiau pamačiusios savo vaikus, jos pamiršta, jog vienintelė svajonė buvo griūti į lovą ir ilsėtis. Kaip ir vaikas, taip ir mama, nebūnanti šalia savo vaiko, jaučia ilgesį ir nerimą. Tik tuo metu, kai vaikas jau jūsų glėbyje, įsivyrauja emocinė ramybė bei pusiausvyra.
Vaikai, taip pasitikdami savo mamas, tikrai nėra blogai išauklėti ar turintys problemų. Tikrai ne, niekada niekam neleiskite taip galvoti ar teigti.
Atvirkščiai, Jūs, mama, sukūrėte savo vaikams erdvę, kurioje jie gali būti savimi, kurioje jiems nereikia slėpti emocijų ar užsisklęsti viduje. Būdami šalia Jūsų jie jaučiasi saugūs ir ramūs, arba žino, kad tuoj tokiais pasijaus.
Beje, tai yra labai svarbu, kad vaikas mokėtų išreikšti visas savo emocijas, tiek blogas, tiek geras. Juk norime užauginti savimi pasitikinčius bei aukšto emocinio intelekto žmones. Nebijojimas rodyti savo natūralią būseną yra pirmas ir sėkmingas žingsnis tikslo link, kurį privalu lavinti nuo kūdikystės.
Taigi, jeigu jūsų vaikas visiškai pasikeičia, kai pamato mamą, džiaukitės, tai geras ženklas.
Jūsų vaikas pradeda garsiau kalbėti, verkti ar įvairiais būdais rodyti dėmesį, kai tik įeinate pro duris? Tuomet puiku, jūs sukūrėte puikų ryšį ir spinduliuojate ramybe bei rūpestingumu. Priimkite tai kaip ženklą, kad jie jus myli.
Ir niekada negalvokite, kad vaikas „mamyčiukas”, nuolat įsitvėręs į mamos sijoną, neišmokytas pabūti be jūsų…. To išmokyti ir nereikia…
Vaikas be mamos pabus, išlauks, pažais su seneliais ar bendraamžiais, bet kai pasirodote Jūs, nepamirškite jo „pamaitinti” bei aprūpinti tik mamos suteikiama artuma, ramybe bei jaukumu.
