Kiekvienas vaikas turi įgimtą temperamentą, kuris veikia jausmus ir charakterį. Dažniausiai vaikas turi skirtingų temperamentų bruožų, tačiau atidžiai jį pastebėjus matyti, kuris vyrauja.
Temperamentas, t. y. smegenų jaudinimo ir slopinimo greitis, jėga, vaiko jausmingumas ir emocinis jautrumas, yra įgimtas. Tačiau jis tik paskatina tam tikras būdo savybes, kurios gali ir nepasireikšti, nes vaiko elgesį taip pat lemia aplinka, auklėjimas, jausmų ugdymas, mokymas jas valdyti. Vaikas prigimčiai bus paklusnus tol, kol išmoks save kontroliuoti.
FLEGMATIKAS
Flegmatiko lėta reakcija ir didelis jautrumas. Jei kas kepštelės, gali apsiašaroti, nugrimzti į save mėgindamas suprasti, ką blogai padarė. Nors labai jautrus, dažniausiai susivaldo, yra ramus, jį sunku išvesti iš pusiausvyros. Bet ją praradęs gali reaguoti audringai. Lėtuolis ilgai kaupia nuoskaudas ir blogus išgyvenimus, tačiau to neparodo.
Flegmatikas lėčiau prie visko pripranta, jam reikia laiko įsitraukti į kokią nors veiklą. Bet išsijudinęs lėčiau sustoja. Susitvarko rašomąjį stalą ar kitą savo veiklos vietą, suplanuoja, kaip ką darys, ir pamažu, kantriai, ištvermingai dirba. Kai veikla patinka, dirba ne ką lėčiau už kitus. Lėtuolis atsparus dideliam krūviui, monotoniškam darbui, gali mokytis ir dirbti nuosekliai, atkakliai, ilgai ir iki galo. Augdamas sukaupia daugiau patirties nei bendraamžiai ir greičiau prisitaiko.
Patarimai tėvams
– Vaikas gali išgirsti replikų: „Na, ir flegma.” Tad nors jūs supraskite atžalėlę, nereikalaukite akimirksniu ką nors padaryti. Nesistenkite prigimties perlaužti, nes tai gali slopinti vaiko raidą, jis jausis nevisavertis, pablogės santykiai tiek su jumis, tiek su bendraamžiais.
– Turėkite kantrybės išlaukti, kada vaikas papasakos savo jausmus ir norus. Jei įkyriai klausinėsite, gali dar labiau užsisklęsti.
– Vaiką visada išklausykite, bet stenkitės nemoralizuoti, nes pradės bijoti dalytis susikaupusiais išgyvenimais ir sunkumais. Patarkite savo jausmus išlieti dienoraščiui. Tačiau jo neskaitinėkite, nes vaikas praras pasitikėjimą jumis.
– Flegmatiškas vaikas gali susidomėti veikla, per kurią reikia būti kruopščiam, atidžiam. Skatinkite piešti, konstruoti.
– Kadangi yra gana atsparus stresui, ištvermingas ir moka susikaupti, flegmatikas gali daug pasiekti sportuodamas tą sporto šaką, kuriai reikia šių būdo savybių. Pavyzdžiui, bėgioti maratoną ar kilnoti sunkumus.
MELANCHOLIKAS
Melancholikas retai šypsosi, yra neatsparus spartiems gyvenimo pokyčiams, nepažįstami dalykai gąsdina, o triukšmingoje aplinkoje greitai pervargsta, tampa dirglus, gali prarasti pusiausvyrą. Jautriau reaguoja į aplinką, todėl labiau pastebi, kas vyksta, greičiau perpranta žmonių santykius, geba užjausti ir suprasti draugą, yra kantrus. Tačiau linkęs pats save nuvertinti, dažnai būna nusiminęs, išgyvena nerimą.
Melancholikui patinka mokytis ir dirbti vienam, tad retai kada savo noru ruoš pamokas pas draugą. Mokydamasis gali mintimis nuklysti nuo vadovėlio, užsižiūrėti pro langą ir negirdėti, kas sakoma. Neatsparus stresui, todėl jaudulys sumenkina varžybų, konkursų, kontrolinių darbų rezultatus.
Patarimai tėvams
– Užuot saugojusi vaiką lyg stiklinę vazą, mokykite ramiau reaguoti į nesėkmes.
– Leiskite gerai pailsėti. Namie vaikui įrenkite atskirą kambarį ar kampelį.
– Paskatinkite bendrauti, nes lindėjimas savo kiaute skurdina jausmus.
– Bendraamžiai vaiko neskriaus, jei jis pats save gerai vertins. Dažniau pagirkite. Ilgainiui vaikas išmoks pasirinkti mažesnę riziką, ramią, įprastą aplinką, draugus ir jausis saugus, nes žinos, kaip reaguoti ir ko tikėtis.
– Nekritikuokite vaiko ir neklijuokite „etikečių”. Pastebėkite gerus jo temperamento bruožus ir sudarykite sąlygas jiems pasireikšti. Jei vaikas nepasitikės savimi ir jaus vidinę įtampą, gali ieškoti būdų pritapti prie ne itin pavyzdingų vaikų grupės tam, kad jaustųsi tvirčiau.
– Skatinkite veiklą, kuriai reikia pajautos, įžvalgos ir subtilumo (pavyzdžiui, muzikuoti, piešti ir pan.), gamtos pomėgį galite išnaudoti ugdydami gamtininką. Vaikui tinka sporto šakos, per kurias reikia ištvermės, kovoti pačiam dėl savęs. Gali žaisti ir judrius žaidimus (stalo tenisą ir pan.), nes melancholiko reakcija greita.
SANGVINIKAS
Sangvinikas trokšta dėmesio, veiklos, bendrauti. Jei tėvai labai slopina norą aktyviai reikštis ir judėti, vaikas blogai jaučiasi, išgyvena vidinį konfliktą, todėl kartais be jokios priežasties gali kilti jausmų audra. Jam sunku gilintis ir būti ilgai susikaupusiam, todėl prie vienos veiklos ilgai neužtrunka. Puola nuo vieno pomėgio prie kito neįsigilindamas nė į vieną. Pražysta išvykose į gamtą, nes gali išlieti energiją. Gali būti kompanijos siela, visus uždegti gera nuotaika, turi lyderio savybių: greitai reaguoja ir įveikia nesėkmes, nesunkiai susipažįsta ir pritampa. Bet nuolat ieškodamas įspūdžių, trokšdamas pažinti save ir aplinką, kuo nors susižavėjęs gali pridaryti daug klaidų, pasiduoti blogai įtakai, nes nelinkęs mąstyti apie padarinius.
Mokytis paprastai sekasi vidutiniškai, nes per pamokas plepa, skubėdamas atlikti užduotis „slysta paviršiumi”. Vaikui kartais sunku prisiversti daryti tai, kas ne prie širdies, pavyzdžiui, atlikti užduotis, kurioms reikia ilgų, nuoseklių pastangų (surinkti medžiagą referatui, nuobodžiai ką nors perrašinėti). Jei užduotis sudomina, noriai siekia rezultato.
Patarimai tėvams
– Sangvinikas siekia greito rezultato. Nesėkmė gali išmušti iš pusiausvyros ir vaikas „pamirš” pradėtą veiklą. Ugdykite atkaklumą, kantrumą, pastikėjimą, siekite, kad tęstų pradėtą veiklą.
– Siekite, kad vaikas patenkintų didžiulį poreikį judėti, pažinti ir išbandyti save. Jam tinka komandinio sporto šakos, taip pat patiktų priklausyti muzikinės grupės ar futbolo gerbėjų klubui, nes galėtų bendrauti su vaikais, būti pripažintas.
CHOLERIKAS
Cholerikas nemoka tvardyti jausmų, tad apie menkiausią įvykį praneša energingai ir garsiai. Jis ypač jautrus, pradėjęs verkti ilgai nesiliauja, nes susijaudinęs greitai „išsiderina”. Cholerikas yra greitos reakcijos ir staigių judesių. Padariniai jam nelabai rūpi, kuo nors susidomėjęs nori tai gauti ir išbandyti tuoj pat, tad neišvengia traumų.
Cholerikas – ginčų ir peštynių organizatorius, dažnai ir stipriai supyksta. Tai gąsdina ne tik aplinkinius, bet ir patį vaiką. Jis turi lyderio savybių: kovoja ne tik dėl savo nuomonės, bet ir tiesos. Patyręs neteisybę pasakys viską, ką mano, laiku nesustos, nes yra ūmus ir tiesus.
Šis vaikas energingas ir stiprus, gali ilgam įsitraukti į vieną veiklą, linkęs persidirbti, siekti tikslo pačiomis įvairiausiomis priemonėmis. Gavęs užduotį tuoj pat puola veikti, negaišta analizuodamas. Jei reikia patikrinti savo darbą, beveik nieko netaiso. Bet per rašomąjį darbą ar varžybas, tikėtina, geriau pasirodys, nei per treniruotes ar atlikdamas namų darbus, nes išgyvendamas stresą sutelkia savo jėgas. Tinka veikla, kuriai reikia daug energijos ir ištvermės. Kuo geriau vaikas pritaiko savo galimybes, tuo mažiau bėdų tėvams.
Patarimai tėvams
– Į kunkuliuojančius vaiko jausmus nereaguokite taip pat audringai kaip ir vaikas. Savo ramybe, kantrybe, humoru parodykite, kad į viską galima reaguoti be pykčio.
– Mokykite vaiką pažvelgti į save iš šalies, kontroliuoti savo poelgius ir pačiam spręsti konfliktus. Tačiau nuo tų konfliktų nenusišalinkite, nesakykite: „Pats prisivirei košės, pats ir išsrėbk.” Atsargiai paaiškinkite, kaip padėtį švelnintumėte jūs.
– Labai neslopinkite vaiko prigimties, nes blogi jausmai kaupsis, slėgs ir kada nors pratrūks kaip uraganas arba mažylis susirgs neuroze, nuolat jaus nerimą. Vos tik vaikas išmoks nors šiek tiek save kontroliuoti, susitarkite, kad pykdamas nekenktų kitam žmogui (pvz., supykdžiusį žmogų nupieštų su ilga nosimi, šalia prirašytų negražių žodžių ir suplėšytų popieriaus lapą).
