53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kodėl vaikus užsienio kalbų būtina mokyti dar iki mokyklos

Kodėl vaikus užsienio kalbų būtina mokyti dar iki mokyklos

Nors vyresnio amžiaus žmonės ir nustebs, nes jų laikais manyta, kad pirma vaikui reikia gerai išmokti gimtąją kalbą, o tik vėliau gilintis į užsienio, tačiau šiomis dienomis tėvams pateikiamos kitos teorijos. Mokslininkai pabrėžia, kad užsienio kalbų mokymuisi ypač imlūs yra vaikai iki šešerių metų (iki mokyklos).

Vaikų raidos specialistai vieningai sutinka – nuo kūdikystės vaikui būtina sukurti tokią aplinką, kurioje be gimtosios jis girdėtų ir kitą kalbą. Pasak jų, ankstyvas užsienio kalbos mokymas gali vaikui padėti ją vėliau įvaldyti tiesiog tobulai – lyg gimtąją. Taip pat sakoma, kad vaikai iki mokyklinio amžiaus labai gerai įsisavina ir apdoroja informaciją, todėl tokia smegenų „mankšta” jiems tiesiog būtina.

Kartais tėvams kyla klausimas, ar verta mokyti vaiką kitos kalbos, jei jis dar nekalba gimtąja (arba kalba netaisyklingai)? Šios metodikos kūrėjai įsitikinę, kad taip. Vaikas mokosi tarti skirtingų garsų (ir tokių, kurių nėra jo gimtojoje kalboje), taip treniruojamas jo kalbos aparatas, gerėja raida.

Apie tai, kaip vaikai nuo labai ankstyvo amžiaus mokomi užsienio kalbų ir kokios įtakos tai gali turėti jų raidai,

pasakoja „Mortimer” anglų kalbos klubo Vilniuje direktorė Viktorija Korolkova.

Mokytis užsienio kalbos – nebūna per anksti

Kuo anksčiau vaikas išgirsta kitą kalbą, tuo lengviau ir natūraliau ją išmoksta. Dažnai dvikalbėse ar net trikalbėse šeimose mažylis kalbinamas dviem–trim skirtingomis kalbomis nuo pat gimimo. Dirbdama Didžiosios Britanijos vienoje mokyklų, turėjau mokinę, kurios mama su ja kalbėdavo tik lietuviškai, tėtis tik rusiškai, o močiutė – lenkiškai. Būdama vos penkerių, mergaitė puikiai kalbėjo trimis kalbomis ir sparčiai mokėsi anglų kalbos.

Tokio ankstyvo kalbų mokymo metodo efektyvumas pagrįstas moksliniais tyrimais. Antraisiais gyvenimo metais, kaip niekada kitu gyvenimo laikotarpiu, intensyviai vystosi vaiko smegenys. Mažylis pažįsta pasaulį visais savo pojūčiais – liečia, ragauja, girdi, mato… Nuo dvejų metų rekomenduojama vaiką mokyti užsienio kalbos, kurią, dėl savo amžiaus ypatumų, jis įsisavins taip pat greitai kaip gimtąją.

Ankstyvas kalbų mokymas – naudingesnis nei daugelis mano

Daugelis teorijų šiais laikais teigia, kad nedidelis, vos 2–3 metų vaikas, kuris dar nekalba aiškiai sava kalba, gali mokytis ir išmokti užsienio kalbą. Tačiau reikia pabrėžti ir tai, kad kiekvieno vaiko skirtingi gabumai bei polinkiai ir tai, kaip greitai jis pradės kalbėti, yra individualu. Šiuo metu mokykloje turime dvejų metų vaikų, kurie jau geba pasakyti panašiai tiek pat žodžių angliškai kaip ir lietuviškai. Yra ir tokių, kurie pasyviai klauso, akivaizdu, kad jau supranta, ką jiems sakome, tačiau patys tik kaupia savo žinių bagažą ir nieko dar nesako arba ištaria pavienius garsus. Kiti vaikai per pamokėles atkakliai tyli, o namuose demonstruoja žinias. Kartais būna ir atvirkščiai, t.y., per užsiėmimą puikiai kartoja ir rodo, ką atsimena, o tėveliams neatsiskleidžia. Gali būti, kad vaikai mokosi asociacijų, o ne vertimo būdų. Mūsų aplinkoje jie žino, kad kalbėsime ir tuos pačius daiktus vadinsime vienais vardais (angliškai), o namuose tėveliai juos vadina kitaip (lietuviškai), todėl namų erdvėje jie kopijuoja tėvų kalbą, o klube tą, kuria kalbame mes.

Moksliniai tyrimai patvirtino teigiamą poveikį

2014 metais buvo atliktas tyrimas – nustatyti, kaip anglų kalbos mokymas „Mortimerio” klube veikia vaikus ankstyvajame amžiuje. Tyrimą atliko Eichstätt-Ingolstadt katalikiškojo universiteto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Heiner Böttger. Jo metu visuose Vokietijos „Mortimerio” anglų kalbos klubuose buvo stebimi užsiėmimai, o tėvai, mokiniai ir mokytojai atsakė į klausimus.

Tyrimas siekė atskleisti, kaip anglų kalbos mokymas ankstyvajame amžiuje veikia vaikų gebėjimą tobulinti užsienio kalbos kompetencijas vidurinėje mokykloje, ir jis parodė, kad poveikis yra teigiamas.

Tyrimai parodė, kad kuo daugiau kalbų vaikas moka, tuo labiau lavėja jo atmintis, o tai praverčia ne tik mokantis toliau kalbas, bet ir kitus dalykus. Jei viena ar kita kalba mažylis puikiai kalba, jam bus daug paprasčiau perprasti ir jos gramatiką.

Gamintojo archyvas

Panardinimas” į svetimą kalbą

Vis dažniau galime išgirsti teoriją, kad kūdikystėje ir vaikystėje periodiškai girdėtą svetimą kalbą vaikas daug greičiau išmoks paaugęs, nes ji jau bus jo pasąmonėje (vadinamasis „panardinimas” į svetimą kalbą). Galiu tai patvirtinti savo asmenine patirtimi. Net nežinau, kaip išmokau rusų kalbą. Tiesiog girdėdama per filmukus, kieme, bendraudama su rusakalbiais.

„Panardinti” vaiką į svetimą kalbą gali ir tėvai, tiesiog jie patys turi ją gerai mokėti. Specialistai teigia, kad užtenka tiesiog per dieną nuo keliolikos minučių iki pusvalandžio su vaiku kalbėti tik ta kalba, atliekant kasdienius įprastus darbus ar tai, kas mažyliui patinka. Pavyzdžiui, kartu dėliokite LEGO DUPLO kaladėles ir jam kurkite istorijas, pasakokite, ką statote, apibūdinkite kuo daugiau objektų (namą, mašinėlę, bokštą ir t. t.). LEGO DUPLO tematiniai rinkiniai padės mokytis konkrečių žodžių, pavyzdžiui: naminiai gyvūnai, lauko gyvūnai, kavinė, vaisiai ar daržovės. Tokie kaladėlių ir konstravimo žaidimai, kuriuos vaikai labai mėgsta, lengviau juos įtrauks į pažinimo bei mokymosi procesą.

Judrūs ir ramūs vaikai mokosi skirtingai

Dauguma vaikų užsienio kalbos pamokose, paprastai, sutelkia dėmesį, tačiau jos turi būti dinamiškos, vieno užsiėmimo metu keičiamos net kelios skirtingos veiklos. Yra keletas vaikų, kurie nori bėgioti ir šokinėti, jie dėmesį išlaiko labai trumpai. Įmanoma veiklą pritaikyti ir jiems, tačiau, tokiu atveju, rezultatai pasimato ne taip greitai, jiems reikia dirbti labai mažose panašių poreikių vaikų grupelėse. Apskritai, patys mažiausi dėmesį į tikslinę veiklą išlaiko daugiausia 30 min., paskui nori „laisvo” žaidimo, poilsio, kurio metu labai tinka fone klausyti angliškų dainelių, kurios nejučia įsimenamos. Dainelės labai tinka ir keliaujant automobiliu ar užsiimant kokia kita veikla namuose, pavyzdžiui, piešiant ar konstruojant LEGO DUPLO miestelį. Dėliodami kaladėles, galite tuo pačiu ir mokytis kalbos – rūšiuoti jas pagal spalvas ir vaikui kartoti jų pavadinimus, rodyti ant jų parašytus skaičius.

Gamintojo archyvas

Kaip kalbą perpranta patys mažiausi?

2–4 metų mažyliai vis dar turi įgimtą kalbos pajautimą. Jei mes tik suteikiame galimybę, tokio amžiaus vaikai geba intuityviai išmokti kalbėti keliomis kalbomis be akcento. Vėliau jau nebus taip lengva mokytis kitų kalbų. Naudodami specialiai kalbos mokymui sukurtas veiklas, žaidimus, vaizdingas iliustracijas ir įdomius pasakojimus, mes švelniai padrąsinsime net pačius mažiausius pamilti anglų kalbą ir jie ima ja kalbėti lyg gimtąja.

Daugelis tėvų nustemba, kaip greitai ir lengvai jų vaikai geba išmokti anglų kalbos. Daug tyrimų ir laimingų tėvų tvirtina, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai išmoksta užsienio kalbų be ypatingų pastangų ir geba kalbėti be akcento. Daugiakalbiai vaikai, dar būdami maži, įgyja pranašumą, nes gali suprasti filmukus, pokalbius, geba susirasti draugų kelionėse. Be abejo, tai labai pravers jiems ir ateityje.

Veiksmingiausias mokymosi metodas – žaidimas

Tikai atsiras skeptikų, sakančių, kad palikime vaikystę žaidimams, o mokslai tegul prasideda mokykloje, kad vaikas „neperdegtų”. Sutinku, kad mažyliai turi žaisti, tačiau žaisdami jie ir išmoksta visų svarbiausių įgūdžių. Tarp jų ir kalbos. Efektyviausia vaikus su naujos kalbos žodžiais ir garsais supažindinti per žaidimą, judesį, darbelius, daineles. Viskas labai panašu į tai, kaip jie mokosi ir savo gimtosios kalbos.

Ar nebus vėliau mokykloje vaikams nuobodu?

Ankstyvasis užsienio kalbų studijavimas vaikus paruošia sėkmingam mokymuisi mokykloje. Mūsų mokiniai ateina ir su pasididžiavimu pasakoja, kad mokykloje jiems daug lengviau perprasti sudėtingus gramatinius dalykus, nes kalbėti ir suprasti kalbą jie jau išmoko gerokai anksčiau. Kai kurie vaikai iki šešerių metų išmoksta skaityti ir rašyti angliškai, dėl to mokykloje jie gali skirti daugiau dėmesio naujų žodžių bei taisyklių įsisavinimui. Pastebėta, kad anksti kelių kalbų pradėję mokytis vaikai labiau pasitikti savimi, jų pažymiai geresni, jie su didesniu entuziazmu ir pozityvumu reaguoja į mokslus.

Mano išsaugoti straipsniai