Kada vaikai pradeda pažinti spalvas? Kodėl vieni teisingai jas įvardyti pradeda vos išmokę rišliai kalbėti, tuo tarpu kiti spalvas ir atspalvius painioja kone iki mokyklos? Kas tai lemia? Individualūs vaiko gebėjimai? Tėvų pastangos? O gal ir viena, ir kita?
Jelena Černyš, VšĮ „Next karta“ ankstyvojo ugdymo centro įkūrėja, metodininkė, sertifikuota ankstyvojo muzikos ugdymo specialistė, teigia, kad vaikas spalvas pradeda pažinti nuo pat savo gimimo. Natūralu, juk jį supantys daiktai, aplinka, kurioje auga ir vystosi, nėra vienspalviai. Moksliškai įrodyta, jog sveiki naujagimiai reaguoja į baltos ir juodos spalvos kontrastą. Sulaukę maždaug 4 mėnesių amžiaus, kūdikiai pradeda aktyviai domėtis žaislais. Ypač ryškių spalvų.
„Įvairūs tyrimai rodo, kad kūdikiams iš pradžių įdomiausia raudona ir juoda spalvos. Taip yra dėl to, kad jos sukuria ryškiausią kontrastą. Vėliau mažyliai pradeda intuityviai atskirti mėlyną, žalią ir geltoną. Taip nutinka, kai jie sulaukia maždaug pusės metų“, – pasakoja pašnekovė.
J. Černyš atkreipia dėmesį, kad, stebėdamas spalvas, mažiukas pamažu jas pradeda sieti su daiktais. Tuo tarpu sąmoningai jas pažinti ir įvardyti pradeda gerokai vėliau, būdamas 1,5–5 metų.
„Kodėl toks didelis laiko tarpsnis? Kiekvienas vaikas yra individualus, unikalus, natūralu, kad vieni su spalvomis „susidraugauja“ anksčiau, kiti – vėliau“, – pažymi ankstyvojo ugdymo specialistė. Edukologės teigimu, nemažai įtakos vaiko spalviniam pažinimui turi ir tėvai, seneliai: ar jie moko savo atžalą spalvų, ar garsiai įvardija, kokių spalvų yra jo žaisliukai, knygutės, rūbeliai ir pan.
„Įdomu tai, kad vaiko spalvinį skonį formuoja tėvai arba sociumas. Mažiems vaikučiams tėčio ir mamos nuomonė nepaprastai svarbi. Jie stengiasi būti panašūs į savo tėvus: taip pat kalbėti, panašiai elgtis. Tarkime, jei mama, kurios santykis su vaiku yra artimas ir „sveikas“, sakys, kad jai labai patinka žydra dukters suknytė, nes tinka prie mažylės akyčių, tai mergaitei tikrai ir suknytė bus graži, ir žydra spalva miela. Arba jei mama su sūnumi pieš gėlių pievą, kur bus daug žalios žolės, o gėlės tik dviejų spalvų – raudonos ir geltonos, didėlė tikimybė, kad mažylis savo piešinį vėliau pieš labai panašiai kaip mama ir rinksis tas pačias spalvas. Ir paklaustas, kodėl, atsakys, kad šitos spalvos jam patinka labiausiai.
Kada verta sunerimti?
“Jei mažas vaikas žalią žolę pavadina raudona, o baltą sniegą – geltonu ar mėlynu, gėdyti jo dėl to tikrai nereikia. Tačiau derėtų įsigilinti, kodėl jis taip sako, stebėti jį, analizuoti, paaiškinti, kaip gamtoje yra iš tikrųjų“, – pasakoja J. Černyš.
Anot konsultantės, net jei vaikelis ir turi kokį nors įgimtą sutrikimą, dėl kurio iš tiesų neskiria spalvų, tokį dalyką ankstyvame amžiuje labai sunku suprasti ir nustatyti. Tačiau daugelis mamų dažniausiai turi stebuklingą nuojautą, kad kažkas su mažylio regėjimu ne taip.
„Mano patarimas būtų labai paprastas – jeigu yra bent menkiausias įtarimas, kad vaiko regėjimas nėra toks kaip bendraamžių, geriausia nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistais. Yra nuomonių, kad nerimauti verta pradėti tik tada, kai vaikas jau ruošiasi į mokyklą ir vis dar painioja spalvas. Mano įsitikinimu, toks nerimas – jau pavėluotas. Jei atžala išties turi problemų, padėti bus žymiai sunkiau nei ankstyvesniame amžiuje.
Imti nerimauti reikėtų tada, kai vaikui sukanka ketveri, o jis visiškai neskiria spalvų. Tai amžius, kai berniukai ir mergaitės jau gerai kalba, su jais lengva kontaktuoti. Tad jeigu yra kažkokių sutrikimų, bus gerokai lengviau jų atsikratyti, nes keturmečiai jau daug ir savarankiškai žaidžia, juos lengva sudominti pritaikyta edukacija. Kuo vaikas vyresnis, tuo jam padėti yra sudėtingiau“, – patirtimi dalijasi ankstyvojo ugdymo specialistė.
Kuo daugiau aplinkoje spalvų – tuo geriau
Taip tvirtina J. Černyš. Anot jos, kai mažylis aplink save mato daug spalvų, jis greičiau pradeda pastarąsias pažinti ir skirti.
„Labai gerai, jei vaikas turi įvairių faktūrų žaislų – plastikinių, medinių, medžiaginių. Puiku, jei pastarieji yra įvairių dydžių, skirtingo kietumo, paviršių. Tai itin svarbu pojūčiams lavinti. Tačiau ne ką mažiau svarbu ir žaislų spalvos. Jos taip pat lavina“, – aiškina pašnekovė.
J. Černyš teigimu, apskritai vaikai greičiausiai įsimena tuos dalykus, kurių mokydamiesi pasitelkia iškart kelis pojūčius: regą, uoslę, skonį ar lytėjimą. Pavyzdžiui, garsiai įvardijant raudono pomidoro, žalio agurko spalvas, galima duoti jų paragauti, pauostyti, paliesti ir pan. Tokius žaidimus galima žaisti jau su metų sulaukusiu vaikučiu.
Ką vertėtų žinoti?
Nebijokite vaiko pažindinti iš karto su keliomis spalvomis. Tik nepamirškite, kad dėmesys ir koncentracija yra lavinami kaip raumenys. Tad jei pirmomis dienomis vaikui bus įdomu jūsų klausytis 1–2 min., nuolat kartodami tą pačią informaciją ilgainiui pamoką galite išsitęsti iki 10–15 min. Mažylio smegenys auga labai greitai ir kaupia informaciją nuolat, todėl tėvai turi gerą progą padaryti taip, kad ta informacija būtų tinkama, naudinga ir įdomi.
Tikrai nereikia ieškoti specialaus laiko spalvų pažinimo pamokoms. Mokykitės tiesiog bendraudami, žaisdami su žaisliukais – juk kiekvienas daiktas, priemonė turi spalvą. Svarbu viską įvardyti, tuomet vaikas nepastebės jokio mokslo, o pamoka bus tiesiog smagus bendravimas su mama. Kuo daugiau pažinkite aplinką per praktiką. Visada įvardykite mažajam jį supančių daiktų spalvas, naudokite kuo daiktų iš gamtos, kartu stebėkite gamtą, jos reiškinius.
Jei vaikui patinka vartyti knygutes, atkreipkite dėmesį į tai, ar spalvos jose sutampa su tikrais gamtos reiškiniais, daiktais ar gyvūnais. Kitaip tariant, katinas neturėtų būti rožinis, medis mėlynas, o saulė – juoda. Beje, net su pačia knygele galima sugalvoti daug žaidimų, pavyzdžiui, paprašyti parodyti, kas puslapyje yra geltonos spalvos. Arba paprašyti parodyti tik mėlynus drugelius. Jeigu vaikas vyresnis ir jau moka šiek tiek skaičiuoti, galima paprašyti, kad paskaičiuotų, kiek yra citrininės spalvos gėlių, o kiek – violetinės.
Jei mokytis, tai tik smagiai
Niekas nenuginčys, naudingiausių ir vertingiausių dalykų patys mažiausieji išmoksta per jiems patinkančią veiklą, kitaip tariant, per smagius ir nuotaikingus žaidimus. Sukate galvą, kaip įdomiai juos organizuoti? Didelio pasiruošimo čia tikrai nereikia. Pakanka turėti skirtingų spalvų žaislų, kitokių daiktų, spalvotų skarelių, popieriaus, kaspinų, skalbinių segtukų ir pan.
Štai keletas žaidimų idėjų:
Susodinkite kelis mėgstamus mažylio žaislus ant grindų ir paslėpkite juos po skirtingų spalvų skarelėmis – paprašykite vaiko, kad pažiūrėtų ar atspėtų, kas slepiasi po raudonos, mėlynos, žalios, geltonos ir pan. spalvos skarelėmis.
Iš spalvoto popieriaus skirtingų spalvų iškirpkite apskritimų ir, tarkime, zuikių. Tegu zuikis randa savo spalvos apskritimą ir ant jo užšoka.
Iš popieriaus arba iš senų drabužių, medžiagos skiaučių paruoškite skirtingų spalvų juostelių. Pasiimkite skirtingų spalvų skalbinių segtukų. Paprašykite vaikelio susegti žaliu segtuku žalią juostelę, raudonu – raudoną ir t. t.
Sumaišykite flomasterių kamštelius, paprašykite, kad vaikas flomasterius užkištų teisingos spalvos kamšteliais.
Geru oru paimkite spalvotų kreidučių ir eikite į lauką. Ant asfalto, grindinio plytelių nupieškite skirtingų spalvų kvadratų ar apskritimų. Paprašykite vaiko užšokti ant rožinio kvadrato, o vaikas tegu išsirenka spalvą, ant kurios užšoksite jūs. Galite surasti akmenukų ir mesti akmenukus ant išsirinktų palvų. Taip pat galite surasti aplink save kvadrato spalvos daiktą ir nubėgti iki jo. Kitaip tariant, pažadinkite savo fantaziją – ji geriausia ir išmintingiausia patarėja
