Žydų meilė savo vaikams neturi ribų. Tokio mažųjų kulto, regis, nėra jokioje kitoje tautoje. Psichologai gali kalbėti tiek apie tokio elgesio pliusus, tiek apie minusus, tačiau žydų vaikai meilės stygiaus neabejotinai nejaučia, rašo vospitaj.com.
1. Negalima skatinti vaikų kompleksų
Žydė motina niekada nepasakys „Tu – blogas“, ji pasakys „Kaip galėjo toks geras berniukas, kaip tu, padaryti tokią kvailystę?“ „Mano vaikas neturi ir negali turėti trūkumų“ – štai tokios pozicijos laikosi šios tautybės motinos. Galimai jos juos ir mato, tačiau be jų niekas apie tai nesužinos.
2. Protinga laisvė
Šiuolaikinis žydų auklėjimas apima, tarytum, du tarpusavyje prieštaraujančius dalykus: vaiko laisvę ir griežtus reikalavimus. Gera metafora, apibūdinanti šį stilių – erdvus kambarys su tvirtomis sienomis. Žydams tėvams vaiko laisvė – ne specialus „auklėjimas“, o oras, kuriuo neįmanoma nekvėpuoti. Griežtas auklėjimas prasideda tada, kai vaikas peržengia leistinas ribas.
3. Giria vaiką už viską
Mama visada giria savo vaiką. Šios pagyros prasideda vos gimus mažyliui. Žydų tautybės mama žavisi net pačiais mažiausiais savo atžalos pasiekimais, tegul tai bus viso labo naujas skiemuo ar pirmoji nemokšiška dėmė bandant nupiešti pirmąjį piešinį. Apie tai būtinai sužinos visi draugai ir pažįstami, o svarbiausia, vaikas turi matyti, kad jis giriamas kitų akivaizdoje. Jeigu vaiko pasiekimai rimti, tai be ilgų visos šeimos aplodismentų ir pagyrų tikrai nebus apsieita.
Jeigu mes išmoksime įžvelgti vaikuose visas teigiamas jų puses, jas skatinsime pasitaikius kiekvienai palankiai progai, gali būti, kad tai iš esmės pakeis jų elgesį. Norėdami sustiprinti vaikų motyvaciją, leiskite savo atžaloms „nugirsti“, kaip pasakojate apie jų pasiekimus savo draugams.
4. Didelė atsakomybė už savo elgesį
Žydai tiki, kad pats nereikšmingiausias paskubomis mestas žodis ar nereikšmingas tėvų poelgis vaiko akyse gali turėti negrįžtamus padarinius, todėl savo pavyzdžiu ir labai atsakingu elgesiu žydai tėvai orientuoja savo vaikus. Jie žiūri atsakingai į viską, ką sako ir daro.
5. Meilė ir pagarba šeimoje – vaiko psichinės sveikatos pagrindas
Žydų tradicija aiškina, kad bet kurios šeimos pagrindą sudaro vyras ir žmona – tėvas ir motina. Todėl būtina vaikus nuo mažumės mokyti, kad pirmoje vietoje visada yra motinos dėmesys tėvui ir tėvo – motinai. Jeigu vaikas suvoks, kad jo tėvai gyvena, visų pirma, vienas dėl kito, įsitikins, kad jų tarpusavio santykiai grįsti pagarba, meile ir rūpesčiu, jis jausis apsaugotas. Be to, panašus tėvų elgesys yra puikus sektinas pavyzdys. Būtent tokius santykius jis stengsis užaugęs sukurti savoje šeimoje.
6. Mokosi būti tėvais
Auklėjimas prasideda nuo pat vaiko gimimo. Mergina, sudarydama santuoką, jau yra pasirengusi tapti motina, būti mama jai yra garbinga “karjera”. Jeigu į motinystę ir tėvystę iš pat pradžių žiūrima kaip į naštą, apribojimą, tai išauginti gerą vaiką bus labai sunku. Kaip žinia, kur savo jėgas nukreipi, iš ten jų ir gauni. Siekdami išauklėti sėkmingus, savarankiškus ir tvirtai ant kojų stovinčius vaikus, žydų išminčiai sukūrė ištisą auklėjimo sistemą, su kuria bet kuris norintis Izraelyje gali susipažinti tėvams skirtose kursuose. Tokie kursai rengiami prie sinagogų ir žydų mokyklose visose pasaulio mokyklose. Štai jums ir pirmasis sėkmingo auklėjimo dėsnis – jis prasideda nuo savęs ugdymo ir mokymosi, atskirų profesijų „žmona ir mama“ ar „vyras ir tėvas“ įgijimo.
7. Moko vaikus teisingai disponuoti laiku
Žydų vaikai nežino, kas yra tinginystė ir tuščias dykinėjimas kieme: smuikas, anglų kalba, matematika – tai tik keletas iš populiarių užsiėmimų. Nuo mažų dienų vaikai mokomi, kad nuolat būti užimtam yra normalu.
