Savivertė – tai savo veiksmų, pasisakymų, išorinės ir vidinės būklės įvertinimas. Ji gali būti aukšta, žema ir neadekvati. Kaip gi vystosi vaiko savivertė?
Koks aš?
Vaiko savivertės formavimasis prasideda dar neverbalinės stadijos metu, t. y. kūdikystėje. Vaikas vertina ne tik žodžius, bet ir gestus, žvilgsnius, prisilietimus. Visa tai jį gali veikti tiek teigiamai, tiek ir neigiamai.
Tolimesniam mažylio savivertės vystymuisi įtakos turi mamos nuotaika, artimų žmonių žodžiai, aplinka namuose. Neramioje aplinkoje mažylis tampa dirglus, agresyvus, dažnai verkia. Atsiranda savęs pažinimo sutrikimų, atsitraukiama nuo adekvačios savivertės ir galiausiai formuojasi žema savivertė.
Ar aš blogas?
Žema vaiko savivertė susiformuoja jam sulaukus 4-5 metų. Šiuo savęs formavimo periodu pasitikėjimo stokojantis mažylis save vertina ribotai („esu dėl visko kaltas”), paprasčiausiai nieko negali apie save papasakoti arba yra labai kuklus. Toks vaikas neturi suformuoto savęs įsivaizdavimo, jis nėra pajėgus atsakyti ir kitiems į klausimą „Kas aš?”, „Ką galiu ir moku?”, „Ko dar nemoku?”, „Ką mėgstu ir kas man nepatinka?” ir t.t.
Jei savivertė žema, vaikas gyvena apimtas nuolatinės nerimo būsenos, skatinančios baimių ir nepasitikėjimo savimi atsiradimą. Vaikas nuolat arba pakankamai reguliariai abejoja savimi ir daugeliu dalykų, kuriuos daro.
Aš labai geras!
Pernelyg aukšta savivertė taip pat neigiamai veikia vaiko gyvenimą, nors pradedant lankyti mokyklą sėkmingesnei adaptacijai tai būna ir į naudą. Vis tik savo išskirtinumu tikintis vaikas nepajėgia megzti tinkamų santykių su bendraamžiais (ir mokytojais), negali adekvačiai vertinti asmeninių nesėkmių ir klaidų, o juk jų, be jokios abejonės, pasitaiko! Toks vaikas įpranta, kad šeimoje jam pataikaujama, su juo sutinkama.
Jei ikimokykliniu periodu suaugusieji vienokiu ar kitokiu būdu konfliktus, kylančius vaikų žaidimų aikštelėje ar darželyje, stengiasi slopinti, tai prasidėjus mokykliniam gyvenimui vaikui tenka tartis pačiam. Jei tai neįvyksta (juk niekas nenori draugauti su pasipūtėliu), vaikui gali grėsti atskirtis kolektyve ir dėl šios priežasties pasireiškianti į kitus nukreipta agresija.
Kaip pakelti vaiko savivertę?
Mama, kuri bene dažniausiai mažyliui iki 3 metų būna svarbiausias žmogus, turi didžiausios įtakos vaiko savivertei. Ką ji turėtų ir ko neturėtų daryti tam, kad formuotųsi adekvati savivertė?
Būtina pradėti nuo savęs. Mama turi leisti sau būti visokia: linksma, gera, pavargusia ir visokia kitokia, t. y. neidealia.
Svarbu pasistengti niekada, pradedant pirmosiomis mažylio gyvenimo dienomis, neužkrauti ant vaiko pečių savo neigiamų emocijų, nesikalbėti su mažyliu agresyviai, viską jam aiškinti.
Būtina džiaugtis vaiko pasiekimais ir jį girti, suteikti paramą, nekaltinti ir negėdinti.
Dar labai svarbu niekada jo nelyginti su kitais vaikais ir neleisti artimiesiems vaiko vertinti ar kritikuoti. Vertinti reikėtų ne vaiką, o jo veiksmus ir to paties reikalauti iš kitų.
