JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Atsiskyrimo nerimas mokykloje: 7 veiksmingos strategijos

Atsiskyrimo nerimas mokykloje: 7 veiksmingos strategijos

Mokinukai jau sugužėjo į klases, tačiau patys mažiausieji – pradinukai – gali jausti nerimą dėl atsiskyrimo nuo tėvų.

Kas yra tas atsiskyrimo nerimas?

Atsiskyrimo nerimas vaikams kyla tuomet, kai jie turi atsiskirti nuo Jūsų ne savo noru. Šis nerimas visiškai normalus. Net ir vyresni vaikai gali jį jausti, ypač patekę į naują aplinką (pvz., pakeitė mokyklą, išvyko į stovyklą, apsilankė gimtadienyje, kur daug nepažįstamų žmonių ir pan.).

Paprastai šis nerimas gali prasidėti maždaug 9-12 mėnesių amžiaus vaikams. Šiuo amžiaus tarpsniu kūdikiai jau supranta, kas yra jo pagrindiniai globėjai. Savo artimiausios aplinkos žmones jie kuo puikiausiai atskiria nuo nepažįstamų.

Atsiskyrimo nerimas tampa problema tik tada, jei jis laikui bėgant tik stiprėja ir nė kiek nelengvėja.

Ar reikėtų susirūpinti dėl atsiskyrimo nerimo?

Reikėtų atkreipti į daugybę dalykų, kas šiuo metu supa Jūsų vaiką. Galbūt jis turi susigyventi su nauju šeimos nariu (broliuku, sesute), o galbūt kenčia dėl tėvų skyrybų? O gal pakeitėte gyvenamąją vietą? Kiekvienas pasikeitimas gali pasunkinti išsiskyrimo nerimą. Tiesą sakant, būtų labiau neįprasta, jei tokiomis aplinkybėmis vaikas nejaustų išsiskyrimo nerimo. Juk jų pasaulis sukrėstas, todėl jiems reikia papildomo saugumo ir komforto jausmo, o Jūs ir esate tas saugus uostas, kuriame jis norės likti.

Gera naujiena ta, kad įprastai tai gana greitai praeina. Vaikas apsipranta klasėje, su mokytoja, nurimsta ir kasdien pradeda jaustis saugiau.

Kaip padėti vaikui, patiriančiam išsiskyrimo nerimą mokykloje?

Labai svarbu, kad galėtumėte suvaldyti savo vaiko situaciją ir padėti jam jaustis saugiai. Štai 7 strategijos, padedančios įveikti atsiskyrimo nerimą:

1. Empatija. Supraskite, kad Jūsų vaikas dar daug nežino, turi mažiau patirties nei Jūs. Jei jam atrodo, kad mokykloje nesaugu, jis taip ir jausis. Vaikų smegenys dar nėra pakankamai išsivysčiusios, kad racionalioji dalis galėtų perimti smegenų centro kontrolę. Giliai širdyje vaikas nesijaučia saugus ir jam reikia suaugusiųjų pagalbos sutramdyti baimę. Glauskite dažniau vaiką, išklausykite jo ir guoskite bei raminkite tiek, kiek jam to reikia.

2. Sukurkite ramaus ryto rutiną. „Rytas“ ir „ramybė“ nedažnai dera kartu, ypač kai kalbama apie vaikus ir mokyklą. Tačiau Jūs galite šią tendenciją panaikinti kruopščiai planuodami savo dienotvarkę.

Taip pat atsiminkite, kad jei Jūs nuo ryto jausite nerimą, stresą, visa tai persiduos ir vaikui. Jis tikisi, kad Jūs esate jo patikimas suaugusysis. Tad čia raktas yra planavimas. Ką galite padaryti?

  • Įsitikinkite, kad vaiko drabužiai paruošti rytui;
  • Iš vakaro paruoškite užkandžius;
  • Suplanuokite pusryčius.

3. Užtikrinkite, kad mokykla būtų saugi vieta. Turite būti tikri, kad jūsų vaiko mokykla yra saugi vieta. Vaiko emociniai poreikiai turi būti patenkinti. Tai reiškia, kad aplinkoje turi būti ugdantys suaugusieji, galintys prisitaikyti prie konkrečių jūsų vaiko emocinių poreikių ir patenkinti tuos poreikius.

4. Adaptuokite mokyklinę aplinką. Pasikalbėkite su savo vaiko mokytoja ar direktoriumi, ką galima pritaikyti mokyklos aplinkoje, kad vaikas jaustųsi saugiai. Tai gali būti ir visai maži dalykai, tokie kaip į mokyklą atvykimas anksčiau, kol dar neprasidėjo šurmulys – taip vaikas įeis, nusiramins ir nusiteiks. Arba galbūt vaikas geriau jausis sėdėdamas arčiau mokytojos?

5. Sukurkite atsisveikinimo rutiną. Ne visi pradinukai turi gerą laiko sampratą. Diena mokykloje jiems gali atrodyti kone amžina. Atsisveikindami galite pasidalyti su vaiku kažkuo, ką jis saugo kaip priminimą apie jus. Tai gali būti bet kas, nuo plaukų gumytės iki Jūsų nuotraukos. Šis objektas dienos eigoje vaikui primins, kad Jūs atvyksite pas jį. Rekomenduojama apie šį objektą papasakoti mokytojai.

6. Skirkite vaikui specialų vaidmenį. Pasitarkite su mokytoja, kokį darbą galėtų atlikti Jūsų vaikas, kad pasijustų svarbus. Galbūt tai galėtų būti lentos nuvalymas prieš pamokas? Gėlių palaistymas? Susikoncentravimas į tam tikrą darbą ir jausmas, jog esi atsakingas, svarbus, leis greičiau įveikti atsiskyrimo nerimą.

7. Rūpinkitės savimi. Suprantama, kad Jums taip pat gali kilti nerimas, tačiau stenkitės nuraminti savo nervinę sistemą, išlikite pozityvūs. Negana to, rūpestis savimi taip pat leis geriau pasirūpinti ir savo vaiku.

Kokie požymiai rodo, kad vaikas turi stiprų nerimą dėl išsiskyrimo?

Tam tikras išsiskyrimo nerimas yra būdingas ikimokyklinio amžiaus vaikams ir mažiems vaikams iki 5 ar 6 metų amžiaus. Jei jūsų vaikas daug dienų ar savaičių patiria didelį susirūpinimą ir po kelių minučių mokykloje neatsigauna, tai yra ženklas, kad jūsų vaikui gali prireikti papildomos paramos. Pirmiausia išbandykite aukščiau pateiktas strategijas. Jei niekas nesikeičia, jums gali prireikti pagalbos. Jei jūsų vaikas, sulaukęs 8 metų, vis dar nerimauja dėl išsiskyrimo, tai gali būti ženklas, kad jums reikia profesionalios pagalbos. Įprastai daugelis vaikų iki šio amžiaus įveikia išsiskyrimo nerimą.

Nepamirškite, kad kiekvienas vaikas yra skirtingas, taip pat gali būti rimtų priežasčių – pavyzdžiui, trauminiai įvykiai ar neurologinio vystymosi skirtumai – kodėl jūsų vaikas dar nesijaučia saugus be jūsų. Pasikalbėkite su savo vaiko gydytoju. Jie gali nukreipti jus pas pediatrą ar terapeutą dėl tolimesnės pagalbos.

Ar reikėtų versti nerimą jaučiantį vaiką lankyti mokyklą?

Jei jūsų vaikas jau seniai nerimauja dėl mokyklos lankymo, priverstiniai veiksmai gali neigiamai paveikti jūsų santykius. Dar svarbiau, kad jų nerimas gali likti nepalaikomas ir gali tapti dar sunkesnis. Tai subtilus balansas, nes vengimas lankyti mokyklą taip pat gali pabloginti nerimą. Geriausias dalykas yra plėtoti teigiamą bendravimą su savo vaiko mokykla ir kreiptis į specialistus pagalbos

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI