Dauguma tėvų norėdami, jog jų vaikučiai daugiau pasiektų gyvenime ar tiesiog dėl nesugebėjimo atrasti ryšio su atžalomis apipila juos kritika. Visgi, taip nereikėtų elgtis. Tiesa, nereikėtų ir per dažnai girti. Tad kaip teisingai girti vaiką?
Ar visi pagyrimai yra prasmingi?
Egzistuoja ir prasmingi, ir tušti pagyrimai. Pagirti vaiką yra būtina, tačiau tą reikėtų daryti tikslingai išsakant savo pastebėjimus, padėką bei paskatinimą. Tokie teigiami pasakymai iš tiesų yra palankūs vaikams, nes stiprina savivertę ir tarpusavio ryšius.
Giriant svarbu ne tiek vertinti, kiek pripažinti vaiko pastangas ir padrąsinti jį. Girdėdamas tai, jis gali auginti vidinį pasitikėjimą savimi.
Pagyrimų kokybė svarbiau už kiekybę. Jei pagyrimas yra nuoširdus ir nukreiptas į atžalos pastangas, o ne į rezultatą, tai galime girti tiek, kiek vaikas nusipelnė. Itin svarbu pripažinti jo pastangas atlikti darbą. Pavyzdžiui:
– Jei atžala futbolo rungtynėse ieško būdų, kaip apginti vartus ir tai pavyksta, tokiu atveju svarbu pagirti už jo norą ir pastangas („tu stengeisi apginti krepšį“, vietoje „šaunuolis, tu apgynei“).
– Jei jūsų vaikas gabus anglų kalboje, pripažinkite tai, bet negirkite jo kas vakarą, kai eina ruošti namų darbų.
– Jei vaikas dvi savaites mokėsi važiuoti dviračiu ir pagaliau išmoko, pagirkite už tai, kad stengėsi ir jam pavyko.
Tinkami pagyrimai
„Tau pavyko“
„Dėkoju“, „Ačiū“
„Man patinka, kad tu…“
„Dėkoju, kad…“
„Oho, tu nenusimeni…“
„Šaunu, kad iš tiesų labai stengiesi…“
„Pastebėjau, kad…“
„Tik pažiūrėk, tau pavyko…“
Būkite tikslingi ir nuoširdūs
Užuot sakę: „Esi geras informatikas“, sakykite: „Daug padirbėjai, kad išspręstum šią užduotį“. Tikslingas gyrimas padeda jiems ugdyti įgūdžius. Arba užuot sakę: „Tvarkinga mergaitė“, sakykite: „Labai stengeisi pasikloti lovą“.
Vaikai greitai atpažįsta nenuoširdumą, todėl atsiranda nepasitikėjimas. Dar blogiau, nebetiki gerais žodžiais, nes jiems sunku suprasti skirtumą, kada iš tiesų giriate, o kada ne.
Ar pagyrimai didina motyvaciją?
Psichologai pastebėjo, kad perdėti pagyrimai gali veikti priešingai. Tai yra ne skatins motyvaciją, o ją mažins. Tušti žodžiai ne tik neskatina atžalų mokytis, bet ir sumažina norą stengtis. Per dažnai giriami vaikai praranda pasitikėjimą savimi bei savo jėgomis, nuolat nerimauja, ar jie „teisingai atliko darbą“, ar „pakankamai geri“.
Sunku paneigti vaiko logiką tokiais atvejais, nes, pavyzdžiui, „šauni mergaitė“ gali galvoti: „…bet negaliu išspręsti šio uždavinio, vadinasi tai yra neįmanoma“. Tikstas yra įrodyti bei priminti, kad anksčiau, kuomet ji stengdavosi, jai pavykdavo išspręsti, todėl gali pavykti ir dabar.
