Šiuolaikinė tėvystė keičiasi – tėčiai vis aktyviau įsitraukia į vaikų auklėjimą, neapsiribodami vien materialiniu aprūpinimu ar „griežtojo“ vaidmeniu. Tačiau daugeliui kyla klausimas: ar geriau būti vaikui autoritetu, ar draugu? Kur ta sveika riba, kuri padeda auginti atsakingą, pasitikintį ir laimingą žmogų?

1. Kodėl svarbu būti ne tik griežtu, bet ir artimu

Praeities modelis, kai tėtis – „galva šeimos“, o mama – emocinė ašis, pamažu traukiasi. Tyrimai rodo, kad tėčių emocinis artumas yra ne mažiau svarbus nei jų autoritetas. Vaikai, kurie jaučia tėvų palaikymą, dažniau pasitiki savimi, geriau sprendžia konfliktus ir turi tvirtesnius socialinius ryšius.

Patarimas: Nevenkite parodyti jausmų – apkabinti, išklausyti, pasikalbėti apie dieną. Net trumpas pokalbis vakarienės metu gali sustiprinti ryšį.

2. Autoritetas be baimės – misija įmanoma

Autoritetas nereiškia baimės. Tai reiškia nuoseklumą, pagarbą sau ir vaikui bei gebėjimą priimti sprendimus, kurie padeda vaikui augti. Vaikai natūraliai ieško ribų – ir jas turi nustatyti tėvai. Tačiau svarbiausia – kaip tai daroma.

Kaip nustatyti ribas be pykčio?

Būkite aiškūs ir nuoseklūs.
Paaiškinkite taisykles, o ne tik liepkite jų laikytis.
Nustatykite pasekmes, bet jos turi būti logiškos ir proporcingos.

3. Draugystė, kuri remiasi pagarba

Būti draugu nereiškia tapti „vienu iš vaikų“. Tai reiškia kurti atvirą, saugią erdvę, kur vaikas gali pasakyti tai, kas jį jaudina, nesibaimindamas bausmės ar atstūmimo. Draugystė tarp tėvo ir vaiko gimsta iš pasitikėjimo ir supratimo, o ne iš leidimo visko.

Ką reiškia būti draugu?

Klausyti be kritikos.
Dalintis savo patirtimi (net jei ji buvo klaidinga).
Kartu leisti laiką – ne kaip pareigą, bet kaip džiaugsmą.

4. Pavyzdys – stipriausias auklėjimo įrankis

Vaikai mokosi iš elgesio, ne žodžių. Jei tėtis laikosi savo žodžio, moka atsiprašyti, prisiima atsakomybę ir gerbia kitus – vaikas natūraliai ims tai kartoti. Net paprasčiausi veiksmai – padėti mamai, skaityti knygą, laikytis dienotvarkės – ugdo vertybes.

Tėčio rodomas pavyzdys dažnai tampa vaiko vidiniu kompasu. Todėl svarbu ne tik sakyti, ką daryti, bet ir rodyti tai savo kasdienybėje.

5. Skirtingi vaidmenys – vienas tikslas

Būti ir autoritetu, ir draugu nėra priešingybės. Tai – dvi tėvystės pusės, kurios gali puikiai veikti kartu. Riba tarp jų – aiškumas, nuoseklumas ir emocinis sąmoningumas. Kai vaikas jaučiasi saugus, mylimas ir suprantantis ribas, jis geba kurti sveikus santykius ir su kitais.

6. Šiuolaikinė šeima – partnerystė, o ne hierarchija

Vis dažniau tėvai šeimoje dalinasi atsakomybėmis, kalbasi, tariasi, sprendimus priima kartu. Tokia aplinka moko vaiką, kad pagarba ir bendradarbiavimas – vertybės, kurias verta saugoti.

Patarimas poroms: Kalbėkitės tarpusavyje, kaip norite auginti vaikus. Vieninga pozicija padeda išvengti sumaišties ir nesusipratimų šeimoje.