Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Jurgai.
Gimdau ar negimdau?
Viską prisimenu, lyg tai būtų buvę vakar. 2011 metu spalio 10-os dienos naktį man pradėjo neįprastai kietėti pilvas, bet maniau, kad tai tik paruošiamieji sąrėmiai ir miegojau toliau. Spalio 11 dienos rytą vyrui užsiminiau, kad greičiausiai šiandien gimdysiu ir jis nevažiuotų į darbą, bet jis išvažiavo, sakydamas, kad jei prireiks, greit atvažiuos.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Jei ne vyras, kažin ar būčiau pagimdžiusi
Mano vaiko širdis nustojo plakti tiesioh automobilyje
Nuvažiavau profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologe, ji pamatavo pilvą. Kai papasakojau, kad man nugarą spazmuoja, ji paaiškino, kad tai ir yra sąrėmis. Ji džiugiai pasakė, kad viskas gerai ir greitai gimdysiu.
Nežinau kodėl, bet aš nepatikėjau. Su vyru susiskambinau, pasakiau, kad buvau pas gydytoją ir tikriausiai dar šiandien negimdysiu, grįšiu namo ir eisiu pamiegoti. Grįžau, bandau užmigti, bet skausmas tik didėja. Jau laukiu, kol vyras baigęs darbą grįš namo, stebiu laikrodį…
Laukiu, laukiu, jau 18 valandų, o jo dar nėra, jau 19 valandų, jis jau važiuoja link namų, jau 20 valandų, o vyro dar nėra. Sąrėmiai reguliariai kartojasi kas 10 minučių. Nuėjau į dušą, susikroviau mantą į ligoninę, sąrėmiai dažnėja, jau kas 7 minutes…
Paprašau mamos, kad mane nuvežtų į ligonine – gimdysiu. Dabar net juokinga prisiminus: aš ramiai sau stoviu prie veidrodžio, pinuosi kasą, o mama laksto iš vieno kambario į kitą, kartodama: “Ką daryt? Ką daryt?”
Ligoninėje
Nuvažiavom į Kauno klinikinę ligoninę, ilgai laukti nereikėjo, gana greitai nuvedė į gimdyklą. Kaklelio atsidarymas buvo 5 cm. Kai akušerė paklausė, ar esu susitarus su gydytoju asmeniškai, atsakiau, kad ne. „Dabar tai man bus..”, – šovė man tada pirma mintis į galvą. Buvau skaičiusi daug prastų atsiliepimų, esą, jei nesitari su gydytoju, tai nieko gero nelauk.
Bet akušerė labai maloniai su manim bendravo, per sąrėmius man trynė nugara, leido eiti į dušą. Kai atvyko vyras, ji jam parodė, kaip reikia trinti nugarą užėjus sąrėmiui. Nuolat ateidavo pažiūrėti, kaip mums sekasi.
Per skausmingiausius sąrėmius gavau bart nuo vyro, kodėl aš nedarau nesąmonių, kai yra akušerė. Mat vienu momentu kai stovėjau taip suėmė skausmas, kad ant palatos grindų buvau keturiom. Staiga įėjo akušerė, kai buvau tokioje pozoje, per patį skausmą patrynė man nugarą ir padėjo atsistoti bei atsigulti į lovą – atėjo laikas gimdyti. Atėjo dar dvi gydytojos ir seselė. Liepė stumti. Stumdama šaukiau, bet paaiškino, kad negalima, nes gali vaikui deguonies pritrūkti, tada sukandusi dantis kentėjau.
Galiausiai stumiu, stumiu ir tik toptelėjo į galva mintis, kad sąrėmiu nebėra. Liepia man stumti, o aš sakau „Ne”. Medikės tik akis išpūtė, vyro žvilgsnis sako: „Ką čia dabar kvailioji?”. Paaiškinau, kad sąrėmiai dingo, tada suleido skatinamųjų ir po minutės vėl prasidėjo gimdymo veikla. Dar pora kartų stumtelėjau ir išlindo mūsų taip ilgai lauktas stebuklas. Iš pradžių mergaitė neverkė, man uždėjo ant krūtinės, liepė patrinti nugarytę, tada ji vos, vos sukniaukė. Vėliau sužinojom, kad buvo virkštelė apsisukusi pora kartų aplink kaklą.
Dukrytės svoris buvo 3590 gramų, ūgis – 51 cm. Akušerė nusistebėjo, kad kaip pirmagimė, tai didoka ir „nuramino”, kad antras vaikas didesnis būna.
Prisiminus gimdymą, smagiai pasijuokiam su vyru, kaip jis mane barė per sąrėmius. Džiaugiuosi, kad vyras kartu buvo per gimdymą, nes jo buvimas šalia man buvo moralinis palaikymas.
Jurga
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 3 mėnesių žurnalo “TAVO VAIKAS” prenumeratą.
