Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Monikai.
11 dienų ligoninėje belaukiant gimdymo
Kai atėjo numatytoji gimdymo diena, mane paguldė į ligoninę stebėjimui dėl nevienodų („šokinėjančių”) vaiko toniukų. Taip ir pragulėjau 11 dienų, kas antrą dieną tikrindavo gimdos kaklelį, o jo atsidarymas visada buvo tas pats – 1 cm. Ir niekas nė krust! Gydytoja nusprendė, kad metas skatinti, jei gimdymas neprasideda pats.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Knygas skaitanti 3 metų Austėja stebina savo gabumais
Ar negimęs kūdikis jaučia mamos patiriamą džiaugsmą ar stresą?
Epidūrinio nuskausminimo rinkinį buvau iš anksto nusipirkusi, nes esu nekantri skausmui. Nebuvau šimtu procentų tikra, kad jo prireiks, bet jį turėti labai norėjau.
Ilgai lauktos dienos išvakarėse guliu lovoje ir 23 val. girdžiu, kaip koridoriuje bilda ratukai, vadinasi, kažkam prasidėjo gimdymas ir išveža į gimdyklą. Iškišu iš palatos nosį ir pamatau pažįstamą panelę, ji ligoninėje laukdama gimdymo gulėjo dar ilgiau už mane. Pasirodo, jai savaime prasidėjo gimdymas – nubėgo vandenys. Ji neturėjo epidūrui skirto rinkinio, nes buvo labai prieš jį.
Man buvo taip neramu, negalėjau užmigti, ir ką jūs manot, po vidurnakčio sulaukiu skambučio. Skambina verkianti toji pažįstama ir prašo, ar negaliu jai paskolinti epidūrinio rinkinio? Sako, žiaurūs skausmai… Siūlau jai paieškoti pogimdyminiame skyriuje, nes pati nerimauju – mano gimdymas jau rytoj. O jei man naktį prasidės gimdymas, ką aš tada darysiu?..
Pagailo gimdančios likimo draugės
Šiaip ne taip užmiegu. Trečią nakties vėl skambutis. „Monika, gelbėk mane, nes numirsiu nuo tokių nežmoniškų skausmų. Vyras apvažiavo visą Klaipėdą, nėra budinčios vaistinės, o pogimdyminiame skyriuje niekas jo neturi” – maldauja ji manęs. Pagailo man jos ir liepiau ateiti jos vyrui pasiimti, nusprendžiau paskolinti, nors pati labai bijojau ryto, juk 8 valandą mane pačią išveš į gimdyklą.
Ryte išėjau į gimdyklą, prakirpo vandenis, davė skatinamųjų. Prasidėjo sąrėmiai, gimdos kaklelis atsivėrė 3 cm, skausmai tapo nepakeliami. Saviškiui sakau, kad noriu epidūro, liepiu skambinti tos pažįstamos vyrui, kad nupirktų ir atneštų man rinkinį. O jis, pasirodo, jau stovįs prie vaistinės durų ir laukia, kol ji atsidarys. 9 ryto atsidarė, nupirko, atnešė ir suleido. Nuėmė skausmus iš karto, tik vos, vos kažką jaučiu. 14 valandą patikrina ir… tie patys 3 cm atsidarymas!
Sprendimas galutinis: operacija!
Gydytoja nusprendė, kad geriausia išeitis mano atveju yra cezario pjūvio operacija. Kai ištraukė vaikelį, pirmieji gydytojos žodžiai buvo: „Oho, kokie žandai!”.
Sūnelis 4724 g svorio ir 57 cm ūgio. Po operacijos gydytoja ir akušerė sakė,kad operacija buvo geras sprendimas, nes vaikučio svoris buvo labai didelis, būčiau pati nepagimdžiusi.
Kai mažylį sutvarkė, davė man pabučiuoti, išnešė parodyti tėčiui. Tada – į naujagimių palatą. Kai tik mane parvežė į palatą, prašiau, kad sūnelį atneštų, kad visi būtume kartu ir galėtume juo rūpintis.
Po cezario praėjus 12 valandų, pati ėjau į tualetą ir rūpinausi sūneliu. Pirmieji žingsniai sunkūs, bet ištveriami, o su kiekviena diena buvo vis lengviau.
Likimo ironija, bet mano tai pažįstamai, kuriai skolinau epidūro reikmenis, taip pat atliko cezario pjūvio operaciją. Maždaug valanda iki maniškės.
Sėkmės visoms laukiančioms ir jau sulaukusioms didžiausių savo gyvenimo stebuklų!
Monika
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
Dėmesio!
Kviečiame atsakyti į žemiau esančius klausimus ir mėnesio gale išrinksime vieną laimėtoją (su juo susisieksime asmeniškai), kuriam padovanosime 100 Lt vertės apatinių rūbų parduotuvės čekį.
