Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Ievai.
Praėjo Kalėdos ir Naujieji metai, ir štai – žinia, kad aš laukiuosi.
Buvau pati laimingiausia pasaulyje. Draugui, aišku, šokas, bet abu labai laukėm vaikelio. Nėštumas praėjo be jokių bėdų, gal tik vieną kartą supykino. Praktiškai visą nėštumą prabuvau Anglijoje, tad draugui nelabai patiko mintis, jog važiuoju į Lietuvą gimdyti. Bet susitaikęs su tuo, mane išleido.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kada tinkamiausias metas susilaukti vaikų?
10 idėjų, kaip su šeima įdomiai praleisti šį savaitgalį
Grįžus į Lietuva, laikas tiesiog skriejo: artimųjų dėmesys privertė jaustis princese. Mano terminas buvo spalio 2 diena, tad su draugu apsitarėm, jog jis panašiu laiku ir atskris.
Deja, mažylis nusprendė nelaukti ir iškrėtė tėveliui tikrą pokštą.
Rugsėjo 21 dieną, būdama pas sesę, pajutau parengiamuosius sąrėmius. Iš pradžių į juos nelabai kreipiau dėmesio , bet jie vis stiprėjo ir stiprėjo.
23 dieną nuėjau pas gydytoją, ji sakė, kad dar savaitę negimdysiu, paskyrė lovos režimą ir skyrė magnio. Grįžau namo lyg ant sparnų ir iškart griuvau į lovą. Dar vakare ramiai išgėriau arbatos, pasikalbėjau su mama ir su savo draugu, tada rami nuėjau miegoti.
Antrą valandą nakties pabudau nuo skausmo.
Pasiskambinau savo daktarei pasitarti, o 10 val. išvažiavau į ligoninę su visais daiktais. Lyg tyčia, 20 minučių matavo vaiko tonusiukus, o jis – nė krust!
Tada atėjo daktaras ir pasakė, kad gimdos kaklelio atsivėrimas 4 cm ir, kad šiandien švęsim mažylio gimimo dieną. Man, aišku, šokas: kas, kaip, kur, kodėl? Juk mūsų tėtis už 3 dienų turi atskristi, o aš čia gimdyti susiruošiau…
Tad 11 ryto jau ėjau į gimdyklą, ir su manim kartu vietoj draugo buvo mano brolienė. Aš jai dėkinga už pagalbą stumiant ir kvėpavimo pratimus sąrėmių metu.
Akušerė pastatė lašinę, daktaras nuleido vandenis, dar gera valanda skausmo ir man ant krūtinės padeda mažą nuostabų 3360g berniuką. Visas skausmas kaip mat nurimsta, ir aš pasijaučiu pati laimingiausia pasaulyje, glausdama prie krūtinės savo sūnų.
Draugas, pamatęs video apie savo sūnaus vystymą gimdykloje, negalėjo sulaikyti ašarų. Jo žodžiai buvo: „Sūnau, aš tave labai myliu, gaila, jog tu manęs nesulaukei”.
Ieva
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
