Laukiame ir Jūsų gimdymo istorijų! Rašykite jas, linksmas ir liūdnesnes, įkvepiančias ir sukrečiančias, el. paštu tavovaikas@delfi.lt. Mėnesio gale įdomiausio pasakojimo autorę apdovanojame grožio dovanėle. Na, o dabar suteikiame žodį mums parašiusiai Virgutei, kuri pasakoja iš karto dvi istorijas.
Abi gimdymo istorijos labai skirtingos.
Turiu du berniukus. Vienam tuoj bus 5 metai, kitam – tik 10 mėnesių. Pirmasis gimdymas buvo baisiai sunkus. Pirmiausia, todėl, kad personalas nepasakė to, ką išgirdau per antrąjį gimdymą – išstumiant oro neiškvėpti, o jį sulaikant stumti. Tokios “technikos” negirdėjau net parengiamuosiuose kursuose.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Žinomos šeimos Lietuvoje savo vaikučiams suteikia vardus, kurie Lietuvoje buvo populiarūs prieš 100 metų
Kaip vaiko gimimo valanda veikia jo likimą?
Pirmasis gimdymas prasidėjo puikiai. Gavau skatinamųjų, dar spėjau nusnausti. Tačiau baisiausia dalis toji, kai reikėjo išstumti. Aš tiesiog negalėjau… Akušerė, kuri greičiausiai buvo jau pensininkė tik rėkė ant manęs: “Tu ką, nenori savo vaiko???” Iki šiol aš tuos žodžius girdžiu…
Antrasis gimdymas buvo tikrai šaunus. Pirmiausia todėl, kad iš anksto konkrečiai pasakiau, kad noriu epidūrinės nejautros. „Aš tiesiog tau jos neduosiu” – pasakė gydytojas ginekologas. „O, taip, tiesiog nuostabu, vėl kartosim pirmąjį košmarišką gimdymą”, – pagalvojau tada.
Tačiau dar po dar kelių mano prašymų gydytojas sutiko, kad „gaučiau nedidelę dozę “narkotikų”. Tam, kad valandėlę ramiau pamiegočiau. Taip ir buvo – puikiai nusnaudžiau. Manajai dozei baigiant veikti, prasidėjo vis skausmingesni sąrėmiai.
Tada labai jauna ir maloni akušerė pasiūlė atsigulti ant šono, kad būtų lengviau. Ji buvo teisi, tuomet sąrėmių skausmas nebuvo toks nepakenčiamas.
Atėjus laikui gimdyti, pasakė, kad mane paguldys šiek tiek į sėdimą padėtį, kad būtų lengviau. To pirmą kartą niekas nesiūlė, o visgi taip tikrai buvo lengviau! Pirmą kartą stumdama iškvėpiau, tada akušerė parodė, kad orą reikia sulaikyti – kas man buvo naujiena, ir iš trečio karto išstūmiau visai neplyšdama. Aš net nepavargau. Ir iš karto galėjau pamaitinti mažylį. O po pirmo gimdymo iš karto užmigau, kol kūdikis buvo išneštas. Be to, pirmą kartą „plyšau”.
Antro gimdymo metu vyro nebuvo.
Jam reikėjo anksti į darbą, nors pamiegojęs atvažiavo vos 20 minučių po gimdymo. Tiesą pasakius, gal ir geriau buvo be vyro, nes galėjau visiškai susitelkti į gimdymą, jam nereikėjo jaudintis.
O pabaigoje noriu pasakyti, kad visgi tokią svarbią akimirką labai daug kas priklauso nuo personalo. Be to, pirmą kartą buvau susitarusi ir susimokėjau, o antrą – tiesiog atvažiavau. Gimdymo namai buvo skirtingi.
Sėkmės visoms būsimoms mamytėms!
Mama V.
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
