Robertos gimdymo terminas sutapo su planuojamų vestuvių data. Kaip viskas vyko toliau, sužinokime iš pirmų lūpų.
Mūsų vaikutis buvo labai lauktas ir planuotas.
Sakoma, nėščiosios tampa irzlios, priekabios, tačiau , kai tapau nėščia, mane apėmė tokia ramybė! Niekas nenervino: nei vyro išmėtytos kojinės, nei neplauti indai.
Visas nėštumas prabėgo lengvai: buvau energinga, daug keliavom, jaučiausi puikiai. Tik likus kelioms savaitėms iki gimdymo, gydytoja, tirdama ultragarsu, pasakė, kad mano vaikiukio labai mažas svoris. „Tuoj gimdysi, o tavo vaikas sveria vos 1, 5 kg sveria”, – pasakė ji.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Septyni naujagimiai, kuriems gyvybes išgelbėjo stebuklas
Mirštantis vaikas dalyvavo savo tėvų vestuvėse
Sunerimom abu su vyru. Vyras tada griežtai man prisakė valgyti daug, kad tik vaikutis užaugtų. Iš tiesų, per tas kelias savaites, kol vyras mane kone per prievartą maitino, paaugo ir mūsų mažiukas.
Nežinau kodėl, bet prieš gimstant vaikui nusprendėme susituokti.
Vestuvių data beveik sutapo su gimdymu. Visiems buvo strioko, kas įvyks pirmiau: vestuvės ar gimdymas. Nustatytą dieną susituokėme, tik ceremonijos metu mano mintys buvo kitur, vis prašiau vaikučio dar pakentėti, negimti dabar.
Grįžom namo. Pirmadienį vyras išėjo į darbą, o aš nuvažiavau pasikeisti paso.
Apsipirkau, grįžusi susitvarkiau namus, padariau valgyti. Nežinojau, kur dėtis, nes jaučiau didelį jėgų antplūdį. Vakare atsigulus apėmė keista nuojauta, bet vyrui nieko nesakiau. Vidurnaktį pajutau lengvą skausmą: paskauda, tada praeina, ir aš užmiegu. Vyras kietai miegojo, net negirdėjo, kaip dažnai aš ėjau į tualetą.
Pusė penkių ryte ramiai, be panikos ir streso, pažadinau vyrą ir pasakiau, kad „jau”. Vyras, lyg įgeltas, šoko iš lovos ir ėmė bėgioti po namus. „Važiuojam greičiau!”, – skubino jis mane. O aš guliu ramiai sau lovoje. Kol susiruošėm, sąrėmiai jau kartojosi kas 3 minutes.
Vyras iš baimės net kelią į klinikas pamiršo.
Kai šeštą ryto buvau gimdykloje, gimdos kaklelis buvo atsivėręs 4 cm. Norėjau gimdyti natūraliai, todėl apie jokius nuskausminamuosius net negalvojau, nors skaudėjo labai.
Vyras buvo nusprendęs gimdyme nedalyvauti, bet viskas taip susiklostė, kad išbuvo visą laiką su manimi, pirmas pamatė ir paėmė ant rankų mūsų sūnų.
Jis gimė 10.23 val., greitai ir lengvai. Atsimenu, ateina laikas stumti, aš pakeliu galvą ir matau – stovi visas būrys studentų – rezidentų. Stebi, užsirašinėja.
Vienoj pusėj stovi vyras ir laiko už rankos, kitoj – gydytojas.
Kai ateina laikas stumti, stumiam visi. Vėliau vyras juokais priekaištavo, kad jis stūmė labiau, negu aš.
Susitikimą su sūneliu sunku aprašyti žodžiais. Jį paguldė ant krūtinės, o jis, toks mažytis, pradėjo irtis savo kojytėmis, ieškoti krūties. Kiekvieną kartą, kai prisimenu šią akimirką, tvenkiasi ašaros. Tapti mama yra nuostabu!
Linkiu visoms lengvo ir greito gimdymo, vyro palaikymo, nes jei ne jis, būčiau nepagimdžiusi.
Roberta
Gimdymo istorijų konkursas tęsiasi. Laukiame jūsų gimdymo istorijų el.p. tavovaikas@delfi.lt. Įdomiausias publikuosime www.tavovaikas.lt, o vienai skirsime grožio dovanėlę.
