Niekas neabejoja, kad natūraliai gimdyti – sveikiausia kūdikiui ir mamai. Tačiau kartais natūralus gimdymas gali būti pražūtingas. Viena priežasčių, dėl kurios rekomenduojama gimdyti ne natūraliai, yra vaisiaus sėdmenų pirmeiga. Kodėl?
Iš būsimos mamos laiško:
„Mano nėštumui – 38 savaitės. Gimdymas artėja, tačiau kūdikis pilvelyje „sėdi” ir niekaip nenori apsiversti. Neseniai buvome apsilankę pas gydytoją akušerę ginekologę, su kuria planavome gimdyti, ir ji primygtinai rekomendavo atlikti cezario pjūvį. Mes su vyru esame natūralaus gimdymo šalininkai ir labai norime pagimdyti natūraliai. Kodėl gydytojai pasisako už cezario pjūvį, kai kūdikis „sėdi”, juk ir anksčiau moterys gimdydavo esant sėdmenų pirmeigai?”
Atsako gydytojas akušeris ginekologas Egidijus Jakiūnas.
Tais laikais, kai cezario pjūvio operacijos prilygo stebuklui, moterys gimdydavo natūraliai, nes negalėjo rinktis. Vis dėlto gimdyvių mirtingumas buvo labai didelis. Tai rodo net ir mūsų tautosaka, kurioje gausu pasakų apie pamotę. Šiais laikais, kai medicinos mokslas yra pažengęs gerokai į priekį, gimdyvės mirtis yra itin retas reiškinys, o pamotės sąvoka praktiškai išnykusi. (Pamotė – tai moteris, kurią tėtis veda mirus mamai).
Jeigu kūdikio pirmeiga yra sėdmenų, gimdyti natūraliai itin pavojinga ir ne visada pabaiga būna laiminga. Pavojinga gimdyti natūraliai todėl, nes didžiausia kūdikio kūno dalis, kuri turi praeiti gimdymo takais, yra galvytė. Ji slinkdama žemyn gali pasisukti, šiek tiek deformuotis, kad tilptų pro mamos dubens kaulus.
Niekada iš anksto šimtu procentų neįmanoma numatyti, ar kūdikis galės gimti natūraliai, nes staiga per gimdymą gali paaiškėti, kad jis yra per didelis, o mamos klubai per siauri arba kūdikio galvytė neapsisuka į šoną ir užstringa. Šių bėdų neaptinka jokie prietaisai. Tačiau kai taip nutinka esant galvos pirmeigai, yra atliekama cezario pjūvio operacija ir vaikelis sėkmingai ištraukiamas. Visiškai kitokia padėtis susiklosto esant sėdmenų pirmeigai.
Gimdymo pradžia yra tokia pati, sąrėmiai vis stiprėja, atsidarinėja gimdos kaklelis, o kai jis visiškai atsidaro, kūdikis pradeda slinkti žemyn. Tada gimsta užpakaliukas, kojytės, dubuo, o kai kūdikis pasirodo iki menčių, galvytė prisispaudžia prie mamos kaulinio dubens ir užspaudžia virkštelę, kurios dalis yra išorėje, o kita dalis dar gimdoje kartu su placenta. Kai taip nutinka, kraujotaka per virkštelę baigiasi ir kūdikis negauna deguonies.
Kadangi pats mažylis dar negali kvėpuoti, gydytojams lieka nuo 3 iki 5 minučių laiko ištraukti kūdikio galvytę. Jeigu per tą laiką vaikutis negimsta, pažeidžiamos jo smegenys arba jis žūsta. Jeigu gimdymas vyksta sklandžiai, kiekvienas gydytojas moka suteikti pagalbą ir priimti į pasaulį atbulomis besibeldžiantį kūdikį, tačiau jeigu gimdant paaiškėja, kad galvytė yra per didelė arba mamos dubuo per siauras, naujagimiui išgyventi nėra galimybės.
Jau neįmanoma atlikti cezario pjūvio ir atgal į gimdą įtraukti kūdikio, nes būtų sužalotos jo kaklo srities smegenys. Neįmanoma ir padėti kūdikiui gimti kaip nors kitaip. Tokie atvejai labai reti, tačiau dėl jų neverta rizikuoti ir gimdyti natūraliai, juolab kad iki gimdymo neįmanoma paneigti šios rizikos.
Niekas neabejoja, kad gimdyti natūraliai yra geriausia tiek kūdikiui, tiek mamai, tačiau kartais abiem saugiau pasirinkti cezario pjūvio operaciją.
