Vos prieš tris mėnesius Vilniuje duris žiūrovams atvėręs teatras „Pradžia“ jau spėjo įsitvirtinti Vilniaus renginių kalendoriuose, kviesdamas šeimas su pačiais mažiausiais į spektaklius, gyvos muzikos koncertus, meno pažinimo užsiėmimus, o dar tik besilaukiančias poras – į tėvystės paskaitas. Teatras vaikams „Pradžia” šią savaitę žymi jau 100-ąjį renginį nuo atsidarymo pradžios.
„Atsidarėme norėdami užpildyti labai konkrečią kultūrinių renginių nišą. Startavome su trimis spektakliais, o vėliau, matydami neblėstantį mamų ir tėčių norą smagiai praleisti laiką su tokio amžiaus vaikais, kurių į kultūrines erdves dar paprastai nepriima, pasiūlą praplėtėme ir kitokiais veiklų formatais,” – sako teatro vaikams „Pradžia” įkūrėja Aušra Paukštytė.
„Tiesa sakant, taip įsibėgėjome, kad tik atsitiktinai pastebėjome, jog šią savaitę turėsime 100-ąjį renginį. Labai simboliška, kad pirmasis ir šimtasis spektaklis sutampa. Tai režisierės Eglės Kižaitės darbas „Op!”, sukurtas 18 mėn. – 3 metų vaikams.”
Kūrybinę grupę apie vaikų raidos specifiką konsultuojanti psichologė Laura Milčienė, teigia, kad didžiausia tokio teatro nauda yra sąmoningas ir kokybiškas laiko su vaiku praleidimas: „Mamos su kūdikiais praleidžia daug laiko, o štai vos tik vaikas ūgteli ir išeina į darželį, laikas kartu neretu atveju drastiškai sumažėja. Visi girdėjome apie tas 7 minutes tiesioginio kontakto per dieną, kurias statistiškai tėvai skiria savo vaikams. Vesdami vaiką į teatrą, jie tarsi „įsipareigoja” vaikui supažindinti jį su visokiu pasauliu ir parodo, koks jis gali būti įdomus. Vaikas jaučia, kad juo rūpinamasi, kad tėvai nori būti kartu, taip supranta, kad yra lygiavertė šeimos dalis.
Teatras yra puikus pakaitalas technologijoms, nes čia stebimas gyvas judesys, emocijos, garsai, istorija. Vaikai įtraukiami į spektaklio veiksmą ir tokiu būdu mokosi įvairesnės emocijų raiškos. Jie stebi neįprastas situacijas ir mokosi suprasti personažą, jo motyvus, o tai lavina empatiją.
Kūdikiai pasaulį pažįsta per jusles, teatre jie mato kitokias formas, šviesas, emocijas, girdi kitokius garsus, nei savo įprastinėje namų aplinkoje. Tiesa, svarbu tinkamai pasverti ir pateikti visą kūrybinę medžiagą. Yra žinoma, kad net prekybos centre patys mažiausiai pervargsta nuo dirgiklių gausos. Bet parduotuvių juk reikia tėvams, ne kūdikiui. O štai teatre visas dėmesys yra mažyliui ir svarbiausia tai, jog tėvai nori kartu su juo leisti laiką,” – tvirtina psichologė.
Teatre šiandien kuria 9 nepriklausomi profesionalūs aktoriai ir režisieriai. Kovą prasidėjo koncertų ciklas „Augu su muzika”: žiūrovams jau grojo styginių kvartetas ir džiazo trio, balandžio mėnesį pristatyta ketvirtoji teatro premjera „Upė” (rež. Ieva Jackevičiūtė), o gegužę laukia dar dvi muzikinės-teatrinės naujienos.
„Teatras vaikams Lietuvoje jau atėjo į madą. Esu tikra, kad kitąmet visi didieji Lietuvos teatrai turės po spektaklį „nulinukams” ir tai labai džiugina, nes „Pradžią” sukūriau pirmiausia iš asmeninio poreikio, ieškodama, ką veikti auginant mažametę dukrą. O dabar ta pasiūla vis didėja ir mamoms, kurios 24 val. per parą neatsitraukia nuo savo atžalų, darosi vis lengviau,” – teigia įkūrėja, kuri yra ir tinklaraščio bei knygos „Mamystė” autorė. „Mes siūlome laisvalaikio alternatyvą, tarsi kasdienybės papildą šeimoms, kurios augindamos vaikus patiria tam tikrą socialinę izoliaciją,” – sako Aušra Paukštytė.
Teatre „Pradžia” spektakliai ir koncertai vyksta kiekvieną savaitgalį, o darbo dienomis – meno pažinimo užsiėmimai.
