Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė tvirtina, kad siūlymas neįgaliojo aprūpintojo sąvokos apibrėžimą įtvirtinti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme pagelbės šeimoms, kuriose auga vaikai, turintys itin sunkią negalią. Pasak jos, šeimos patiria labai sudėtingus teisminius procesus, kai vaikui sukanka 18 metų.
„Visi žinome, kad sunkią negalią turintis vaikas, sulaukęs 18 metų, ir toliau reikalauja pagalbos, priežiūros, daug finansinių išteklių“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje pristatydama projektą teigė J. Jakštienė.
„Mūsų šis siūlymas iš esmės nepakeičia neveiksnumo instituto, reikėtų ir tai akcentuoti, bet sukuria tam tikrą pereinamąjį laikotarpį šeimoms, kai jos gali ir toliau gauti reikiamas kompensacijas, išmokas, šalpos pensijas ir t.t., kad lygiagrečiai galėtų vykti visi procesai ir treji metai būtų tas kokybiškas pereinamasis laikotarpis“, – sakė ji.
Viceministrė aiškino, kad siūlyme numatytos teisinės galimybės asmeniui, kuris rūpinasi namuose slaugomu ar prižiūrimu asmeniu ir po to, kai negalią turinčiam vaikui sukanka 18 metų, ir toliau laikinai, ne ilgiau kaip 36 mėnesius jį aprūpinti yra teisingai ir plačiai aptartas laikotarpis. Anot jos, reglamentavimas ir siūlymas buvo aptartas ne tik su nevyriausybinėmis šeimomis ar konkrečiomis šeimomis, išgyvenančiomis sudėtingą situaciją, bet ir su Teisingumo ministerija.
„Šiandien žinome, kad procesai gali prasidėti anksčiau iki vaikui sulaukiant 18 metų. Per metus 200 šeimų susiduria su situacija, kai vaikai itin sunkios negalios sulaukia 18-os metų. Nors kai kurios šeimos pradeda procesus anksčiau, teisminė sistema tiek sudėtinga ir joje yra tiek perteklinių procesų“, – sakė J. Jakštienė.
Ji tvirtino, kad Teisingumo ministerija sutinka su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) nuomone, ruošia teisinius pakeitimus bei mato, kur būtų galima palengvinti šį procesą.
„Šeimos sako, kad, nors ir labai skubant, nors ir samdant teisininkus, kurie galėtų vesti už rankos tame procese, mažiausiai dveji metai reikalingi. Vis tiek tai yra gana sudėtingas ir ilgas procesas“, – tikino viceministrė.
ELTA primena, kad gegužės viduryje Seimas po pateikimo pritarė neįgaliojo aprūpintojo sąvokos apibrėžimo įtvirtinimui Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, reglamentuojant neįgaliojo aprūpintojo skyrimo sąlygas ir tvarką, jo teises bei pareigas.
Už projektą balsavo 73, susilaikė 1, prieš nebalsavo nė vienas Seimo narys.
Įstatymo projektu siūloma papildyti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą, nustatant, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – Tarnyba) pagal kompetenciją dalyvauja formuojant ir įgyvendinant neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgaliojo aprūpintojo skyrimo, o visi su neįgaliųjų gyvenimu ir veikla susiję klausimai sprendžiami derinant ne tik su jais ir (ar) jų atstovais pagal įstatymą, bet ir su Tarnybos paskirtais neįgaliųjų aprūpintojais.
Taip pat siekiama nustatyti, kad asmeniui, kuriam iki 18 metų buvo nustatytas sunkaus neįgalumo lygis dėl sunkaus arba gilaus protinio atsilikimo, sukakus 18 metų, nustatomas 0 procentų darbingumo lygis.
Galiausiai projekte numatoma patikslinti asmeninio asistento sąvoką, nustatant aiškų, baigtinį asmenų, kurie negali teikti asmeninės pagalbos neįgaliajam, sąrašą, t. y. nustatyti, kad asmeninis asistentas – fizinis asmuo, teikiantis asmeninę pagalbą neįgaliajam, su kuriuo jis nėra susijęs artimais giminystės ryšiais ar su kuriuo negyvena ir netvarko bendro ūkio neįregistravęs santuokos, taip pat nėra teismo paskirtas neįgaliojo globėjas ar rūpintojas.
