„Ir aš, ir Kakė Makė esame labai smalsios“, – šypteli keturiolikmetė moksleivė Elena Katkutė. Smalsumas ją, kaip ir Kakę Makę, vedžioja po įvairiausius nuotykius. Nuo devynerių pradėjusi garsinti filmus, – jos balsą buvo galima girdėti „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“, „Stebuklų parkas“, „Dičkis šuo Klifordas“, „Ponas Kūdikis 2. Šeimos reikalai“ – Elena balsą paskolino ir savo vaikystės herojei. Animacinis ilgametražis filmas „Kakė Makė: mano filmas“ į kino teatrus atkeliauja jau visai netrukus.
Kaip ir daugybė vaikų, Elena su Kake Make susipažino vaikystėje. „Maža visada skaitydavau jos knygas, ji buvo tapusi mano heroje. Man patiko, kad ji linksma ir užsispyrusi, kad niekada nepasiduoda, kad turi daug energijos. Net turėjau mėgstamiausias knygas – ,,Kakė Makė ir pabėgusios ausys“, ,,Kakė Makė ir didelė tamsa“. Kakę Makę visada lydi nuotykiai, todėl ji niekada nenusibosta. Tiesą sakant, mūsų klasėje ji patikdavo visiems – ir mergaitėms, ir berniukams“, – vaikystės istorijas prisimena Elena.
Jos tėtis – komunikacijos ekspertas, muzikantas Mykolas Katkus neabejoja, kad nepaprastą Kakės Makės personažo populiarumą lėmė tai, jog su juo nesunku tapatintis. Kakė Makė išgyvena tuos pačius jausmus, ieško atsakymų į tuos pačius klausimus, kaip ir daugelis vaikų. Kaip gyventi suaugusiųjų pasaulyje? Kaip atskirti, kas tikra, o kas – ne? Kaip megzti draugystes su bendraamžiais? „Bendros patirtys personažą ir vaikus suartina, pakiša mintį, kaip jiems kylančius klausimus spręsti kūrybiškai, kaip patiems rasti atsakymus ir sugalvoti sprendimus“, – sako Elenos tėtis Mykolas ir pasakoja, kad nuo vaikystės dukra buvusi itin kūrybiška ir neįtikėtinai tvirto charakterio.
„Atrodo, kad Elena jau gimė žinodama, kas ji yra ir kas nėra“, – šypsosi ir priduria, kad augindamas tokį vaiką greitai supranti negalintis jam permesti savo svajonių ir sugalvojimų, kuo jį norėtum matyti. Elena turi fantastiškai gerą vaizduotę, emocinį pajautimą ir ypač gerą humoro jausmą, kurį neabejotinai paveldėjo iš senelio – muziko, dirigento Donato Katkaus.
Tėtis pasakoja, kad dukra nuo mažų dienų turi neįtikėtinai gerą muzikinę klausą ir turbūt būtent ji leidžia talentingai mėgdžioti garsus, per akimirką pakartoti tėčio, mamos, draugo ar gyvūno balsą arba suvaidinti jai patikusią situaciją. „Kai buvau maža, buvau dar panašesnė į Kakę Makę, – vienu metu tikėjau, kad moku skraidyti, su draugėmis per pertraukas šokinėjome nuo suoliukų, mėgindamos bent kiek paskristi“, – pasakoja Elena, o jos tėtis priduria, kad dukros vaidybos talentą pastebėjęs gana anksti.
Kartą, įrašinėdamas muziką garso studijoje, Mykolas išgirdo, kad ieškomas lietuviškas balsas Cindės Lū personažui filme ,,Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Grįžęs namo, pasiūlė dukrai dalyvauti atrankoje. „Garso režisieriams mano balsas patiko, laimėjau atranką. Prieš garsinimą nemažai repetuodavau, dar lankiau dainavimą, man tai tikrai padėjo. Šiais metais žengiu toliau – pradėjau lankyti ,,YoungBlood“ kino mokyklą, noriu tobulėti.
Elena ne tik dainuoja, ji groja violončele, lanko muzikos mokyklą, tačiau jos svajonė – aktorinio meno studijos. „Dar dvylikos Elena mums pasakė, kad aktorystę studijuos užsienyje. „Su mama juokiamės, kad jai prieš tai reikės daug filmų įgarsinti, jei norės ten patekti, bet svajonių stabdyti negalime, Elena yra motyvuota kovotoja, ji puikiai žino, kad šiame laike, jei tik nori, gali būti bet kuo“, – pasakoja tėtis Mykolas.
Darbas studijoje Elenai labai patinka. „Kai garsinu, atsipalaiduoju, nebijau šūkauti, rėkauti, prieš įrašą turiu gerai susipažinti su savo personažu, kad galėčiau savo balsą jam pritaikyti. Kai garsinu reklamas, kalbu natūraliu balsu, paprastai – ramiau“, – ji sako.
Kai Elenos balsas pirmą kartą nuskambėjo filme, į kiną mergaitė pakvietė visą klasę. „Buvo sunku patikėti, kad mano balsą girdės tiek žmonių. Filmo pradžioje galvojau, kad save labai kritikuosiu, tačiau balsas skambėjo gerai. Laukiau, kol pasirodys mano veikėjas, ir tos akimirkos negaliu iki šiol pamiršti. Net dabar, kai einu žiūrėti filmų, kuriuos garsinau, man taip neįprasta, o kartu ir taip įdomu klausyti, kaip balsas skamba“, – pasakoja.
„Ji kuria vaidmenį, fantastika!“ – taip Elenos darbą „Kakė Makė: mano filmas“ įvertino senelis, dirigentas D. Katkus. Pats sukūręs ne vieną vaidmenį kine, jis įsitikinęs, kad vaikai įvertins, kaip natūraliai, smagiai kalba filme Kakė Makė.
Pilnametražis animacinis filmas „Kakė Makė: mano filmas“ pagal rašytojos L. Žutautės knygas – nuo balandžio 21 dienos visuose Lietuvos kino teatruose. Projektą finansavo Lietuvos kino centras, filmą įgarsino E. Katkutė, Giedrius Savickas, Ineta Stasiulytė, Džiugas Siaurusaitis, Vaidas Valiukevičius ir kiti. Filmo režisierius – Meinardas Valkevičius, scenarijaus autoriai – Monika Juzonytė ir Laurynas Kaminskas, dailininkė Gabija Visockaitė. Filmą platina „NJ World“.