Lietuvą sukrėtęs šiurpus devynmetės pagrobimo atvejis, privertė susimąstyti ne vieną šeimą: kaip galime apsaugoti savo vaikus? LINEŠA (Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros) kuruojamas projektas „Draugiškas internetas“, skatina vaikus ir jų tėvus atsižvelgti į kokybišką ir saugų interneto vartojimą. Taipogi, projektu siekiama sukurti patikimą internetinę aplinką ir įtraukti jaunimą į saugesnį interneto erdvės kūrimą.
Siekiant plėsti saugesnio interneto paslaugų sistemą Lietuvoje, buvo įkurtas Saugesnio interneto centras – keturių institucijų konsorciumas (LINEŠA, Vaikų linija, LR Ryšių reguliavimo tarnyba ir asociacija „Langas į ateitį“). Šis Centras teikia tris svarbiausias paslaugas visuomenei: informavimo, pagalbos linijos ir karštosios linijos.
Anot LINEŠA projektų vadovo Liudo Mikalkevičiaus, kuruojančio projektą „Draugiškas internetas“, reikėtų nepamiršti, kad internetas yra terpė mainytis informacija, tačiau jame gali tykoti ir rimti pavojai. Dėl smarkiai tobulėjančio interneto, šiandien, kaip niekad svarbu apsaugoti savo vaikus.
„Nesinori akcentuoti neigiamų dalykų, nes internetas neša ir didžiulę naudą: galima ne tik dalintis informacija, bet ir jos ieškoti. Šito nereiktų pamiršti. Tačiau tų grėsmių ir neigiamų pasekmių – nuolat daugėja, nes pats internetas darosi vis kompleksiškesnis, pradedant nuo dirbtinio intelekto, baigiant asmeniniais duomenimis“, – sako L. Mikalkevičius.
Kaip apsaugoti vaikus, neprarandant pasitikėjimo?
LINEŠA atstovas L. Mikalkevičius atvirauja, kad vaikams reikia prevencijos, artimų pokalbių ir saugios erdvės su tėvais. Kad vaikas suprastų apie saugų interneto naudojimą, jam turi būti aišku, kaip juo naudotis, o apie tai gali papasakoti tėvai.
„Pats geriausias planas yra prevencija. Iš esmės, paprasčiausi pasikalbėjimai, pasitarimai, saugios erdvės sukūrimas vaikui yra veiksmingiausios priemonės. Svarbiausia – ryšys ir pasitikėjimas, tėvai turėtų informaciją išaiškinti prevenciškai.
Šioje prevencijoje svarbu suprasti dvi kryptis: tai gali būti praktiniai patarimai, kaip naudotis slaptažodžiais, kokia informacija reiktų dalintis. Kita kryptis yra emocinės būsena: reikia palaikyti saugią erdvę, žinoti, kaip susidoroti su patyčiomis, su „troliais“, – vardija jis.
Gali padėti ir griežtesnės priemonės
L. Mikalkevičius pabrėžia, kad vaikai nemėgsta kontrolės ir yra išradingi, tačiau minimalus kontroliavimas gali padėti apsaugoti vaiką. Priemonės neturi būti drastiškos: užtenka riboti interneto naudojimą bei ekrano laiką prie mobilaus telefono arba kompiuterio. Vaikas turi įvertinti, kad praleistas laikas, prisijungus prie interneto, gali kelti ne tik pavojų jo saugumui, bet ir sveikatai.
„Yra įvairiausių priemonių, patikrinti ar vaikas saugiai naudojasi internetu, tačiau pats paprasčiausias būdas – patikrinti, kokias programėles jis naudoja, peržiūrėti susirašinėjimus, įsitikrinti, kad nėra nepažįstamų žmonių, draugų, apie kuriuos tėvai nėra girdėję prieš tai. Taip pat, vienas iš būdų, gali būti ir ekrano laiko naudojimo kontrolė, arba prisijungimo prie interneto tinklo kontrolė. Bet reikia atsiminti, kad vaikai ir jaunuoliai išradingi, todėl visiškai uždrausti internetą – neįmanoma“, – aiškina L. Mikalkevičius.
