Savo pirmagimio sūnaus greita ir lengva gimdymo istorija dalijasi Neringa. Tačiau jos nėštumas, atvirkščiai, buvo be galo sunkus. Jūsų gimdymo istorijų laukiame el.p. portalas@tavovaikas.lt.
Nuo pat nėštumo pradžios visą džiaugsmą temdė bėdos, ašarų jūros, nerimo kalnai ir, žinoma, „poilsis“ ligoninėse.
Pirmaisiais mėnesiais lydėjo kraujavimas, daktarai ieškojo priežasties, nieko nerado, gimdos kaklelis užsidaręs, kūdikėlis gyvas, puikiai auga. Pranašavo gresiantį savaiminį persileidimą, bet aš pati nejaučiau jokių skausmų, nieko. Jaučiausi netgi galima sakyti puikiai, jeigu vis ne kiekvieną mėnesį pasirodantis kraujas.
Išsiuntė mane į Kauno klinikas, o ten pasakė, kad tai tėra paprasčiausios vis dar besitęsiančios „mano dienos“. Nusirito akmuo nuo širdies!..
Kūdikėlio judesius pajaučiau labai anksti, kai nėštumui buvo 13 savaičių. Bet 16 savaitę džiaugsmą užtemdė kiti išbandymai – begalinis skausmas krūtinėje ir nugaroje. Vėl ligoninė, tyrimai. Rezultatas – tulžies akmenligė. Planuojama operacija, svarstomos visokiausios galimybės, kaip nepakenkti mano mažyliui ir kaip būtų geriau man. Pasikartojus kraujavimams, nutarta nerizikuoti ir laukti, kol gims mažylis, o tik tada operuoti.
Skausmo priepuoliai buvo siaubingi, atrodo, jog viduje kažkas plėšia tave pusiau. Pradėjo kristi svoris, ėmiau atsirinkti maisto produktus, ką galiu valgyti. Bet mažylis augo toliau puikiai.
Nėštumo vidurys buvo tiesiog puikus. Atrodo, baigėsi visos bėdos, jausmas nuostabus. Taip jaučiausi iki gliukozės toleravimo testo. Jo rezultatas – gestacinis diabetas. Turėjau dar labiau žiūrėti, ką valgau, praktiškai liko salotos lapas ir daug vandens per dieną.
Galiausiai, likus 5 savaitėms iki mažylio atėjimo, pradėjo labai tinti kojos ir kilti kraujospūdis. Vėl ligoninė, iš pradžių savaitė savame mieste, kol galiausiai išsiuntė į Kauno klinikas. Ten skiriamas stebėjimas, kraujospūdžio matavimai keturis kartus per dieną, vaistai, tyrimai. O mažylis mano buvo tikras aktyvuolis, sveikas, be galo judrus.
Vieną vakarą atsiguliau miegoti, bet vidurnaktį pajaučiau „sprogimą“ – nubėgo vaisiaus vandenys! Nuėjau pas akušeres, o jos į mane žiūri išpūtusios akis: „Ar tikrai ten vandenys, juk iš vakaro buvo viskas gerai?“ Tada padarė tyrimą, po kurio paaiškino, kad man jau nuo vakar dienos pietų sąrėmiai prasidėję. O aš? Aš nieko nejaučiau, įsivaizduojat? Sugrįžau į palatą, čia suleido vaistus ir liepė skaičiuoti, kas kiek laiko sąrėmiai. „Be ryto vis tiek nepagimdysi“, – pasakė. O aš atsakiau, kad negaliu kentėti, skausmas kas kelios sekundės. Pakvietė daktarę, patikrino, o ten – 4 cm gimdos kaklelio atsidarymas. Iškeliavau į gimdyklą. Ten, nespėjus atlikti visų formalumų, ir netgi nespėjus prijungti man lašelinės, gimė sūnus! 36 nėštumo savaitę. Gimė su apsisukusia virkštele, daktarai jį iškart išsinešė.
Likau palatoje viena, pragulėjau, man atrodė, visą amžinybę, kol atėję medikai nuramino, kad sūneliui viskas gerai ir jis sveikas.
Paskambinau vyrui, jis 100 km atrūko per keliasdešimt minučių. Abu pirmą kartą pamatėm savo sūnų. Taip pat pirmą kartą mačiau savo vyrą verkiantį.
Mano gimdymas užtruko 2 valandas ir 18 minučių. Skaičiuojam: nuo 02:00 valandos nakties, kada nubėgo vandenys, iki 04:18 valandos, kada gimė mano sūnelis.
Visus sunkumus nėštumo metu vainikavo lengvas ir labai greitas gimdymas. Ir, žinoma, pati laimingiausia akimirka paėmus sūnelį pirmą kartą į rankas.
Gimdymo istorijų konkursas „Gimties stebuklas“ portale www.tavovaikas.lt tęsiasi. Laukiame jūsų istorijų el. paštu portalas@tavovaikas.lt. Įdomiausios mėnesio istorijos autorės laukia prizas. Daugiau informacijos – ČIA.
