Gausiai filmų vaikams festivaliuose apdovanotas naujausias brolių Olivier ir Yveso Ringerių filmas „Keliaujantys paukščiai” (Les oiseaux de passage, 2015) jau šį savaitgalį pradedamas rodyti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Mažeikių kino ekranuose.
Filmo premjera vyks šeštadienį, spalio 24 d., sostinės „Skalvijos” kino centre. Seansą pristatys kino ir teatro aktorė Joana Čižauskaitė, tapusi vienu iš filmo „balsų”.
Filmo pasakojimas prasideda Kati rytu jos tėvo trobelėje. Greitai sužinome, kad šiandien – jos gimtadienis, mat iš tėvo ji gauna dovanų. Tai labai neįprasta dovana – kiaušinis. Iš pradžių dešimtmetė mergaitė gal pernelyg ir nesusižavi keista dovana (jau ne pirmoji tokia), tačiau vėliau jai ir jos draugei Margo ančiukas tampa laisvės, draugystės išraiška. Ir atsakomybės už kitą.
Rūpintis savo dovana Kati paveda Margo, mat ši pirmoji pamato, kaip iš kiaušinio išsirita ančiukas ir …tampa jo mama. Tačiau prie vežimėlio prikaustytos Margo tėvai netiki, kad ši sugebės tą padaryti. Desperatiškai trokšdama išgelbėti ančiuką ir gyventi pilnavertį gyvenimą Margo iškeliauja su Kati ieškoti Paukščių rojaus. Prasideda nuotykių kupina kelionė, per kurią mergaitės daug supras apie save, pasaulį bei išmoks pasirūpinti ne tik augintiniu, bet ir savimi.
„Šiais laikais vaikai ir suaugusieji yra nuolat kontroliuojami, todėl bijome jiems suteikti bent kiek daugiau laisvės. Mobilieji telefonai ir kitos priemonės riboja vaikų savarankiškumą: technologijos leidžia tėvams visa laiką stebėti vaikus. Kurdami filmą bandėme suprasti, kaip vaikai priima šią ribotą laisvę”, – pasakoja filmą režisavęs O. Ringeris.
„Turėtume pasitikėti vaikais ir suteikti jiems laisvę eksperimentuoti. Neturėtume visko nuspręsti už juos pačius”, – priduria „Keliaujančius paukščius” prodiusavęs Y. Ringeris.
Brolių Ringerių darbas kine (Yvesas paprastai užsiima filmo gamyba, Olivier – režisūra) labai nuoseklus: jie kuria filmus vaikams iš jų požiūrio taško, be išankstinių nuostatų, dažnai su minimaliu biudžetu. Tai tapo jų sėkmės receptu: ankstesnis brolių filmas „Slapčia” (À pas de loup, 2011) tarsi magnetas traukė apdovanojimus. Jis buvo įvertintas beveik kiekviename filmų vaikams festivalyje.
Mamos Rūtos, kuri žiūrėjo filmą su sūnumi, atsiliepimas:
„Kaskart nudžiungu, rasdama galimybę pamatyti tą patį pasaulį tiek savo, tiek mažo vaiko – šiuo ir daugeliu kitų atveju- savo sūnaus – akimis. Ne tik pamatyti: pajusti, pamėgint empatiškai išgyventi ir suprast. Būtent tokią galimybę žiūrovui atveria „Keliaujantys paukščiai“. Tai – be galo jautri ir realistiška istorija apie draugystę, atsakomybę, šeimą, meilę ir puoselėjamas vertybes; apie negalią, ir (ne)su-gyvenimą su ja. Margo, neįgali mergaitė, išgyvena dėl to, jog ančiukas niekaip neišmoksta plaukti, ir per tai parodo skaudžiai išgyvenamą savo negalią: „Jis toks pat, kaip ir aš, jis nepilnavertis“,- sako ji.
Mergaičių nuotykiai, ieškant Paukščių Rojaus, kad išgelbėtų nuo pražūties mažąjį globotinį, paneigia visas ribas, ir per vaikišką pasaulio suvokimo prizmę perteikia mintį, jog viskas, absoliučiai viskas yra įmanoma, jei tik labai norima: neįgaliojo vežimėlis nėra kliūtis, norint plaukti valtimi – juk yra kitų alternatyvų judėti. Viskas, kas remiasi vaikiška, suaugusiųjų pasaulio, taisyklių ir normų dar nepaliesta ideologija, nuoširdžiomis ir nematerialiomis vertybėmis – rūpesčiu, draugyste, atlaidumu, tikėjimu – visa tai yra filmo pagrindas.
Tuo tarpu mano sūnus, žiūrėdamas „Keliaujančius paukščius“, matė be galo įdomią ir nuotykių kupiną istoriją apie ančiuką. Džiaugiuosi, jog tokie filmai, vaikams suvokiami per pagrindinę siužeto liniją, visgi ištransliuoja ir vertybinę žinutę: paklaustas, ką Kati vietoje mieliau gautų dovanų, tvirtai atsakė: „Geriau ančiuką, nei telefoną. Juk juo galima rūpintis. O ir kiek nuotykių tada galėčiau patirti!”.
KONKURSAS!
Kviečiame atsakyti į vieną klausimą ir laimėti kvietimą dviems į filmo premjerą šį šeštadienį (10.24) “Skalvijoje”. Kas laimės, paaiškės penktadienį.
REZULTATAI:
Teisingas atsakymas – Kati yra 10 metų. Sveikiname Sandrą R., su kuria susisieksime asmeniškai.
Siųsdama (-as) atsakymus į klausimus patvirtinu, kad neprieštarauju, jog mano asmens duomenys būtų naudojami UAB „Delfi“ (įmonės kodas 125483974, Gynėjų g. 16) rinkodarai, kaip tai reglamentuoja LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.