Auginant tris dukras, kasdienybė niekados nebūna nuobodi. Dar daugiau spalvų ji įgauna per žadą atimančias atostogas. Tuo darkart įsitikino tinklaraščio „Nėra blogo oro“ autorė Lina Vasiliauskienė, kuri su vyru ir trimis dukromis (2, 5 ir 8 m.) leidosi į magiškąją Norvegiją.
„Daug keliaujame, tačiau ši kelionė buvo gražiausia ir atnešusi daugiausiai įspūdžių. Pirmą kartą vykome kemperiu, pirmą kartą plaukėme keltu – ir pirmąkart aplankėme išsvajotąją Norvegiją. Dvi savaitės buvo nuostabios, per kurias teko ir sau pačiai paneigti kai kuriuos turėtus mitus“, – sako Lina.
Mitas, kad kainos stipriai kandžiojasi
Vyraujanti nuomonė – Norvegija gali priversti išpūsti akis ne tik savo grožiu, bet ir kainomis. Visgi birželį po ją su šeima keliavusi Lina pati patyrė, kad tai nebūtinai tiesa.
„Esame gamtos mylėtojai, ir kelionėse ieškome žygių, kalnų. Vyriausia dukra žingsniuoja lygiai su mumis, mažylę nešame, o vidurinioji dar naudojasi privilegija – jeigu labai pavargsta, atsisėda į kuprinę. Norvegija ilgą laiką viliojo, bet kelionę vis atidėliojome, nes keliauti šeimai nėra pigu – kainuoja bilietai, viešbučiai. Bet mes jau esame penkiese, tai supratome, kad pagaliau atėjo laikas, kai kemperio nuoma mums labai apsimoka. Juo labiau, kad Skandinavijoje yra idealios sąlygos keliauti automobiliu – leistis į „autostogas“, – atskleidžia L. Vasiliauskienė.
Norvegijoje įstatymuose yra įtvirtina „laisvė klajoti“ – galimybė nakvoti bet kur, kur nėra privati žemė. Tad visos kelionės metu šeimai neprireikė net mokėti už kempingą: šalyje įrengtos nemokamos specialios stotelės, kur galima išsivalyti kemperį, pasipildyti vandens atsargas. Pasak keliautojos, tai dar kartą jiems patvirtino, kad keliauti į Norvegiją apsimoka.
Be to, Liną maloniai nustebino ir maisto kainos. Šeima, patikėjusi mitu apie brangumą, iš Lietuvos vežėsi net apie 90 proc. maisto atostogoms. Tačiau užsukus į prekybos centrus paaiškėjo – kainų skirtumas nėra toks didelis, kad reikėtų vežtis maistą iš namų.
2 praktiški patarimai plaukiantiems
Pasirinkę Norvegijos kryptį, Vasiliauskų šeima nusprendė sutrumpinti maršrutą ir į Skandinaviją nuplaukti keltu. Kadangi visiems tai buvo pirmoji kelionė laivu, nerimo prieš ją šiek tiek buvo.
„Baiminomės, ar mergaitėms tiks plaukimas, ar nebus jūros ligos. Tačiau šios baimės nepasiteisino –DFDS laivas didelis, tai bangavimo beveik nesijaučia. Jautiesi kaip viešbutyje, tiesiog pro langus matai besikeičiančius uosto vaizdus ar nuostabų jūros horizontą. Be to, buvau prisiskaičiusi, neva keltais plaukioja daugiausia sunkvežimių vairuotojai, todėl gali būti triukšminga. Nieko panašaus nebuvo. Buvo ramu, jauku ir gera“, – dar vieną mitą neigia Lina.
Labiausiai mamą sužavėjo aštuonmetės reakcija kelte. Dukra nerimavo prieš kelionę, bet po pirmojo savo plaukimo pareiškė, kad tai yra įdomiausia priemonė keliauti: nereikia sėdėti ištisas valandas, turi visišką laisvę lakstyti, žaisti ir pramogauti žaidimų kambaryje.
Lina dalijasi ir dviem svarbiais patarimais plaukiant keltu. Reikėtų atsiminti, jog kelte į savo automobilį nepateksite – tad visus nakčiai reikalingus daiktus turėkite su savimi. Be to, nepamirškite telefone išjungti mobiliojo ryšio duomenų, kad automatiškai neprisijungtumėte prie palydovinio ryšio.
Didžiausią įspūdį palikusios vietos
Vykstantiems į Norvegiją Lina pataria pasirengti netikėtumams dėl klimato. Pavyzdžiui, Vasiliauskų šeimą nudžiugino neplanuotai geras vasariškas oras, tačiau ji visgi negalėjo leistis į visus planuotus žygius – po žiemos kalnuose dar nebuvo ištirpęs sniegas.
„Ruošiantis į Skandinaviją svarbu nepamiršti, kad oro sąlygos čia nenuspėjamos. Net ir keliaujant liepos gale pirštinę ir kepurę įsimesti nėra kvaila idėja, nes pakilus į kalnus temperatūros kaita labai didelė“, – pataria keliautoja.
Tuo tarpu į maršrutą Norvegijoje ji rekomenduoja įtraukti ne tik įstabius fjordus, bet ir Briksdalio ledyną. Jį Lina įvardija kaip vieną gražiausių aplankytų vietų.
„Išvydome ledyną, kurį supa kanjonai, uolos ir slėniai. Jautėmės tarsi Juros periodo parke. Be to, einant informacinės lentelės žymi, kuriais metais ledyno liežuvis siekė dar tą vietą. Dabar jo plotas sparčiai mažėja, tad savo akimis galima išvysti klimato kaitos padarinius“, – pasakoja Lina.
Keliautoja taip pat pataria aplankyti kuo daugiau energingųjų Norvegijos krioklių: jų garsas, purslai ir šviečiant saulei pasirodanti vaivorykštė nepaliks abejingų. Po vienu jų šeima net galėjo palįsti, tą leido padaryti natūraliai susiformavusi arka iš vandens – adrenalino lydimas įspūdis buvo nepamirštamas.
Matydama, kiek daug neišdildomų prisiminimų iš kelionės parsivežė visa šeima, „Nėra Blogo Oro“ autorė ragina šeimoms su mažais vaikais nebijoti nuotykių – išsiruošti į kelionę ir patiems įsitikinti, kad baimės verda tik galvoje.
„Vaikams kelionės leidžia formuoti visai kitokią pasaulėžiūrą, augti kaip asmenybėms. Svarbiausia tiesiog nebijoti ir leistis į nuotykį – pasitikėkite savimi ir savo vaikais. Man atrodo, labai svarbu neturėti konkrečių lūkesčių keliaujant su mažaisiais – tikrai visada bus kitaip, nei planavote“, – juokiasi trijų dukrų mama.