Dalyvaukite konkurse ir laimėkite!

Vaikas ir žaidimai kompiuteryje: kaip atskirti priklausomybę nuo paprasto žaidimo?

kompiuteris
Ekranai / Shutterstock

Šiuolaikiniai vaikai užauga apsupti technologijų – kompiuteris, planšetė ar telefonas dažnai tampa ne tik pramoga, bet ir mokymosi priemone. Tačiau tėvams neretai kyla klausimas: kada žaidimai kompiuteryje yra natūralus vaikystės užsiėmimas, o kada jie virsta rimta priklausomybe?

Kodėl vaikai mėgsta kompiuterinius žaidimus?

  • Įdomi patirtis – žaidimai suteikia galimybę išbandyti įvairius vaidmenis, pasaulius ir situacijas.
  • Pasiekimų jausmas – užduočių įvykdymas, taškų rinkimas ar lygių perėjimas kelia pasitenkinimą.
  • Socialinis ryšys – daugelis vaikų žaidžia su draugais ar internetu susiranda bendraminčių.
  • Poilsis – žaidimai gali būti būdas atsipalaiduoti po pamokų.

Visi šie dalykai yra natūralūs ir savaime nereiškia priklausomybės.

Kada žaidimas tampa problema?

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų išryškėja tada, kai vaiko kasdienybė ima suktis tik apie virtualų pasaulį. Pagrindiniai požymiai:

  • Laiko praradimas – vaikas nebejaučia, kiek ilgai žaidžia, ir nenori sustoti.
  • Pareigų apleidimas – pamokos, namų darbai ar buitinės užduotys tampa antraeiliai.
  • Socialinė izoliacija – mažėja noras bendrauti su šeima ar draugais.
  • Emocinės reakcijos – pykčio protrūkiai ar nerimas, kai negali žaisti.
  • Miego ir sveikatos problemos – vaikas sėdi iki vėlumos, trūksta miego, atsiranda akių nuovargis ar laikysenos problemų.

Jei pastebite bent kelis šiuos signalus, tai gali būti ženklas, kad žaidimai peržengė sveikų ribų.

Kokie vaikai dažniausiai įninka į kompiuterį

Kaip padėti vaikui atrasti balansą?

  1. Aiškios taisyklės – susitarkite, kiek laiko per dieną vaikas gali žaisti (pvz., 1–2 val. po pamokų).
  2. Alternatyvos – skatinkite sportą, meninius užsiėmimus ar laiką gryname ore.
  3. Bendras laikas prie ekrano – kartais pažaisti kartu gali būti puikus būdas suprasti vaiko pomėgius ir kartu juos kontroliuoti.
  4. Atviri pokalbiai – kalbėkite apie žaidimų naudą ir riziką, aiškinkite, kodėl ribos yra svarbios.
  5. Stebėjimas – naudokite tėvų kontrolės programas arba susitarkite, kad žais tik bendroje erdvėje, o ne užsidaręs kambaryje.

Kada kreiptis pagalbos?

Jei pastebite, kad vaikas visai prarado susidomėjimą realiu gyvenimu, mokslu, draugais ir žaidimas tapo vienintele veikla, verta pasitarti su psichologu. Anksti atpažinta problema leidžia greičiau atkurti pusiausvyrą.



Įdomūs video:

Mano išsaugoti straipsniai