Tai, jog tėvai kasdien susiduria su pačiais įvairiausiais vaikų norais, nėra naujiena. Kiek jų troškimai yra realistiški, nuspręsti galima greitai. Visgi, vaikui paprašius į namus priimti šuniuką, didelė dalis šeimų pasimeta. Šis žingsnis atrodo komplikuotas, bet galimai ir džiuginantis. Ką daryti tokioje situacijoje ir kaip priimti tinkamą sprendimą?
Apgalvokite privalumus, kuriuos suteiks augintinis
Nors tėvai dažnai baiminasi, kad vaikas neskirs augintiniui pakankamai dėmesio, labai svarbu atsižvelgti į aplinkybes. Viena vaikiško naivumo akimirka nebūtinai reiškia, jog augintinio atžala negerbs ir nemylės. Pastebėta, kad tie vaikai, kurie nuo mažens auga su gyvūnais, pasižymi didesniu empatijos jausmu, anksti supranta atsakomybės svarbą. Be emocinės brandos atsiradimo, galima įžvelgti privalumų, susijusių su fiziniu aktyvumu. Šunis prižiūrintys vaikai, kurie daug dažniau skiria laiko pasivaikščiojimams, žaidžia su gyvūnu lauke, yra energingesni, labiau nusiteikę aktyviam laisvalaikiui. Aišku, čia labai svarbus ne tik vaiko požiūris, bet ir patogumas gyvūnui – ne per daug veržlūs šunų antkakliai arba specialios petnešos užtikrins saugų laisvalaikį. Išsiaiškinę svarbiausius džiugesius, kuriuos gali atnešti mažojo kompaniono priėmimas į savo šeimą, daug lengviau juos galėsite palyginti su galimais trūkumais.
Susikurkite kliūčių šalinimo planą
Turėdami augintinio laikymo privalumų sąrašą, galite pradėti galvoti apie galimas kliūtis. Didžiausia grėsmė gali būti potencialus įkandimas. Net jei jis nėra piktybinis, pasitaikantis žaidimų metu, net ir paaugę vaikai gali smarkiai išsigąsti gyvūno. Dėl šios priežasties būtina daugiau pasidomėti apie šunų tipinį elgesį, signalus, kurie indikuoja, kad gyvūnas gali kasti. Keli pavyzdžiai – urzgimas, nevalingas lūpos pakėlimas ar net nusisukimas. Su šia informacija būtina supažindinti ir patį vaiką – kuo anksčiau jis supras gyvūno asmeninės erdvės svarbą, tuo lengviau bus artimai susibendrauti. Netgi tokio aksesuaro kaip pavadėlis pasirinkimas gali būti trikdantis. Svarbu ne tik išsirinkti patvarų ir kokybišką vienetą, bet ir žinoti, kaip vaikui būtų saugiausia vesti šunį. Būtent Flexi pavadėlis yra komfortiškas ir ilgaamžis aksesuaras, kurį patogu apsivynioti aplink nykštį, o likusiais pirštais sugriebti žemiau esančią medžiagos dalį. Toks būdas yra rekomenduojamas vaikams, kuriems yra daugiau nei dešimt metų.
Apturėkite ilgą pokalbį su atžalomis
Sprendimą, ar šuo gali tapti Jūsų šeimos dalis, lengviausiai priimsite tik pasineškėję su savo vaiku. Išklausykite argumentus, kodėl taip trokštama augintinio. Dažnai iš vaiko nuomonės galima staiga suvokti, kiek jo prašymas yra pagrįstas. Jei vaikui šuo yra mielai atrodantis gyvis, jam pavydu, kad aplinkiniai turi tokį augintinį, gilinkite klausimą. Tokie argumentai gali reprezentuoti momentinį troškimą, kuris gana greitai praeina. Priešingai, jei vaikas aiškiai išreiškia, kad nori draugo, supranta kartu ateinančias atsakomybes ir netgi aktyviai domisi, kokių įgūdžių reikalauja šuns auginimas, vertėtų jo perspektyvą atidžiai išklausyti. Bet kokiu atveju, jei visa šeima pozityviai žiūri į naminio gyvūno priėmimą, visada galima mokytis ir proceso metu. Esminis patarimas – nuo pat idėjos atsiradimo iki jos galutinio išpildymo būtina kiek įmanoma labiau įtraukti savo vaiką.
