53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Ko iš tiesų moteriai reikia labiau: rūpintis šeima ar daryti karjerą?

Ko iš tiesų moteriai reikia labiau: rūpintis šeima ar daryti karjerą?

Skatinti moterų verslumą tapo norma, kasdienybe ar net būtinybe – daugybė projektų vyksta ir Lietuvoje: „Sumani mama“, „Veikli“, „Išmani“, „Versli mama“ ir pan.

Moterys verslauja, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, daro karjeras. Tačiau ne vienas šeimos santykių specialistas teigia, kad moterys juda ne ta kryptimi.

„Neverta stengtis perimti vyro funkcijas ir pareigas šeimoje, jas imituoti ar dubliuoti. Nepatartina supriešinti šeimą ir karjerą – moters vieta ir atsakomybė namuose, šeimos viduje, o vyro priedermė – prisiimti atsakomybę už šeimą bei jos klestėjimą, ją aprūpinti, teikti moteriai gyvenimo kryptį, būti jai nuomonės autoritetu, dvasiniu vadu“, – teigia lektorius, eruditas Tomas Girdzijauskas.

Dažnai moters verslumas ir veiklumas gali tapti ir pabirusios santuokos priežastimi – kai moteris užima visą vietą po saule: gimdo ir auklėja vaikus, stato namus, išlaiko šeimą, tai ką tada vyrui veikti? Minkštai ir patogiai, prieš žydrai marguliuojantį ekraną, švelniais judesiais spaudyti pultelio mygtukus. O kam vargintis, jeigu ji vis tiek viską padarys: po darbo grįžusi pasirūpins vakariene, namais, vaikais, jų namų darbais ir juo pavargusiu.

Kur siūlo pradžia? Ar taip vyksta todėl, kad moterys per daug užsiima ir užgožia savo vyrus diena iš dienos mažindamos jų jėgą ir energiją? Ar pradžia ten, kur vyras dar iki jai pradedant kažką daryti daug metų jau patogiai gulėjo ant sofos, o ji neapsikentusi viską darė viena ir pati? O kaip kitaip? Juk jai reikia didesnių namų, naujesnio automobilio, daugiau vaikų, geresnių atostogų, naujų rūbų, daugiau pinigų. Jai visko reikia, tai tegul pati ir daro.

„Sumanios mamos erdvės” konferencijos sumanytoja ir organizatorė, keturių vaikų mama Birutė Jakučionytė sako: „Nežinau atsakymų, tik širdimi jaučiu, kad mes, moterys, kažkur ne į tą pusę lekiam su savo verslumu ir karjeromis. Dažnai kalbuosi su kitomis moterimis apie tai. Kai kurios iš jų man pritaria, kad vyrai iš tiesų prisiima per mažai atsakomybės, o moterys per daug plėšosi ir aria. Bet man pritariančių yra tikrai nedaug – dauguma Lietuvos moterų mano, kad abu šeimoje turi dirbti ir realizuoti save, kad jos nenorėtų vien tik rūpintis vaikais ir namais, kad laukti vyro su karšta vakariene yra visai nemadinga – pasigaminti vakarienę gali jis ir pats.

Jau ne pirmi metai ieškau atsakymų, bandau suprasti, į kurią pusę reikėtų judėti. Jeigu vyrai prisiima per mažai atsakomybės, tai kaip jiems sužadinti vidinį norą ir poreikį prisiimti jos daugiau? To noriu paklausti ir pačių vyrų, ką jie apie tai mano. Todėl šiemet Sumanios mamos erdvėje, lapkričio 6 -7 dienomis, parodoje „Vaikų šalis“ vyksiančioje konferencijoje visa puokštė puikių vyrų, lektorių, mokovų ir puikių sumanių moterų, derinančių verslą su šeima. Smalsu jų patirtis ir nuomonę išgirsti ir labai noriu tikėti, kad ne man vienai smalsu – kviečiu ir rekomenduoju šią konferenciją ir vyrams, ne tik moterims. Moterys ir taip domisi vyrų ir moterų santykiais šeimoje, lanko seminarus, skaito ganėtinai daugiau literatūros apie tai nei vyrai“.

Apie atsakomybę ir pareigas šeimoje

Šeimos santykių mokovas Vaidas Arvasevičius sako, kad savo pranešime kalbės apie „vyriškojo ir moteriškojo“ tipo darbus ir kodėl mes taip bijom stereotipų: „ Nuo kada vyrą žemina „moteriškieji“ darbai ir atvirkščiai. Kodėl? Kalbėsiu apie pareigų šeimoje sąvoką ir atsakomybę. Kas už kokią sritį turėtų šeimoje būti atsakingas harmonijai pasiekti. „Darbo” sąvoka vyrui ir moteriai skiriasi – kuo? Viena didžiausių bėdų šeimoje – vyrams stinga emocinės kompetencijos. Priežastis – moterys realizuoja save vyriškuoju būdu“.

Atrodo, kad moterys ir vyrai gerokai supainiojo savo pareigas ir atsakomybes, tačiau kaip tai pakeisti? Kaip didinti vyrų emocinę kompetenciją, norą prisiimti atsakomybę? Ar ne pačios moterys kaltos?

Prieš kelias dienas viename naujienų portale pasirodė Viktorijos prieštaravimas santykių specialistui Tomui Girdzijauskui. Viktorija teigia: „Idealu, kai moteris dirba širdžiai mėgstamą darbą, bet pakankamai didelė dalis moterų dirba tam, kad parneštų pinigų namo. Ir tai – nebūtinai apie situaciją, kai vyrai nėra pajėgūs visiškai išlaikyti šeimos, nes tuomet šio klausimo turbūt nė kelti nereikėtų. Tiesiog šiandien yra įprasta, kad šeimoje dirba abu ir deda atlyginimus į bendrą biudžetą abu, arba pasiskirsto, kas už ką moka ir pan. Gerbiamas T. Girdzijauskas teigia, kad vyras turėtų visiškai prisiimti atsakomybę už šeimos išlaikymą, bet realybėje vyrai nori, kad jų moterys mažų mažiausiai užsidirbtų bent sau. Kai yra taip, ar galime kalbėti apie tinkamai atliekamas moteriškas pareigas?

Man tiesiog norisi atsakymo į klausimą „Ką daryti moteriai, kuri norėtų atsiduoti šeimai, vaikams, bet to daryti tiesiog negali, nes iš esmės jos vyras ir visuomenė nevertina tų moteriškų neapmokamų darbelių?“ Sakysite, kad tokia moteris „vyriška”, turėtų pasikeisti jos mąstymas, elgesys, savybės ir tada pasikeis pats vyras – jis suteiks jai tą trokštamą saugų prieglobstį bei galimybę rinktis? Bet juk vyrai turi taip pat savo įsitikinimus. Jeigu vyras matė mamą, kuri plušo tam, kad išlaikytų šeimą, vargu, ar jo įsivaizdavimas taip paprastai pasikeis ir jis leis moteriai būti tiesiog atsipalaidavusia ir laimingai besirūpinančia šeima, nesiimant šeimos maitintojos vaidmens, kuris ją išsunkia ir dėl ko ji nesijaučia pilnai saugi ir laiminga bei moteriška“.

„Reikia gerai išsiaiškinti, kokios yra tikrosios sutuoktinio pareigos ir ar jūs tikrai tas pareigas vykdote. Pareigos pagal svarbą yra pirmaeilės, antraeilės ir trečiaeilės. Galima visą gyvenimą iš visų jėgų vykdyti antraeiles ir trečiaeiles pareigas, bet šeima žlugs. Žmogaus organizmui pirmiausia reikia oro, antraip jis mirs per kelias minutes. Po to reikia vandens, nes jis mirs per kelias paras. Po to reikia maisto, nes be jo mirs per kelias savaites. Analogiškai ir šeimos pareigos. Dažniausiai sutuoktiniai vykdo pigiąsias lengvąsias pareigas (nors jos irgi reikalingos), o visiškai nevykdo brangiųjų svarbiųjų pareigų. Moka pigia moneta patys, o nori gauti iš sutuoktinio brangią vertingą prekę. Viskas, kas vyksta šeimos viduje, labiausiai priklauso nuo moters elgesio. Vyras yra lyg svečias. Jei su juo teisingai elgiasi lizdo viduje – jis atneša grobį ir saugo savo lizdą“, – teigia Tomas Girdzijauskas, kuris „Sumanios mamos erdvės” konferencijoje skaitys pranešimą „Moterų verslumas ir veiklumas = Vakarų civilizacijos susinaikinimas”.

Viena iš konferencijos dalyvių, penkių vaikų mama Dovilė Kuliešienė teigia: „Konferencijoje kalbėsiu iš savo patirties apie iš meilės vyrui jam padėti norinčią moterį, kuri paskui pamato, kad vyras priprato ir daugiau nebenori pats nieko daryti. Tai bus ir pamokymas mamoms, auginančioms berniukus. Raginsiu moteris pačioms atsispirti ir nedaryti to, ką turi daryti vyras. Tai padaryti mums padės jeigu bus stiprinimas savasis moteriškumas. O kas trukdo būti moterimi? Alkoholis, cigaretės, keiksmažodžiai, buvimas nešvariose vietose, pyktis, nuolankumo nebuvimas, noras vadovauti, nepadorumas, prastų filmų ir knygų skaitymas. Moteriška būti dažnai padeda labai paprasti dalykai: ilgi plaukai, sijonas, švelnus balsas, papuošalai, saldumynai, rankdarbiai, buvimas namuose, gamta, pakankamas miego kiekis, kvepalai, švara“.

Šeimų patirtis. Apie sutuoktinių pašaukimą

Konferencijoje savo asmenine patirtimi dalinsis ir apie savo šeimos modelį pasakos trys šeimos: Ingrida ir Linas Lauciai, Edita ir Petras Lisauskai, Nida ir Evaldas Matukai.

„Mes kalbėsime apie pašaukimą, kai nutinka taip, kad darbas tampa gyvenimo būdu tą pačią minutę, kai pats persidėlioji vertybes ir imi dirbti ne sau, o dėl kitų, ne galvodamas apie tai, kaip išmaitinsi šeimą, kokią karjerą, o tuo labiau biznį padarysi, o kai pajunti, kad savyje tiek prikaupei ir sprogsi, jei nepasidalinsi ir neimsi daryti pirmiausia tai, iš ko būtų nauda kitiems. Mano vyras Linas dabar visų klausia: o kas iš to Tavo darbo? O ką tai duos gera visuomenei ar vienam žmogui? Kam to reikia? – pasakoja keturių vaikų mama, žurnalistė, privataus darželio „Augueko” įkūrėja Ingrida Lauciuvienė. – Mūsų atveju, darželis išaugo į „Augueko“ namus, kuriuose gyvename taip, kaip patys savo šeimoje išbandėme ir tai, kas tikrai veikia, atiduodame dabar kitiems.

Dalinamės su tėvais santykių, vaikų auklėjimo, auginimo patirtimi, taip pat buitimi ir būtimi. Ir bendrom jėgom norime su savo bendruomene išauginti sveikus ir laimingus vaikus. Ne tuos, kuriuos suformuos išmaniosios technologijos, bankų paskolos, greitieji kreditai, greitasis gyvenimo būdas ir t.t. Norime grąžinti vaikus, o per juos ir šeimas prie tikro gyvenimo. Štai taip iš mano rankų sukurtą verslą pasuko mano vyras: darysime patys, dirbsime patys ir dalinsimės su kitais. Jei reikia stalo – darome patys su vaikais, jei reikia duonos – kepame, reikia žvakių – liejame. Linas sako, vaikai nebemato realius darbus buityje dirbančių tėvų. Visi kostiumuoti „bankuose” ar kitokie verslininkai.”

Veikli moteris ir ramus vyras – kaip sugyventi kartu ir nieko nenudėti? Nidos ir Evaldo Matiukų šeima – gyvas pavyzdys kaip tokie skirtingi asmenys gali būti laimingi drauge. Jis – ekonomistas, ji – psichologė. Jis – intravertas, ji – ekstravertė. Jis – flegmatikas, ji – sangvinikė. Kartu 18 metų. Dešimt metų dirba su poromis: moderuoja tėvų grupes Šeimų universitete, organizuoja seminarus „Per juokus į geresnę santuoką”, kalba radijo laidose, konsultuoja poras. Evaldas ir Nida konferencijoje atskleis savo šeimyninės darnos bei dvasingumo paslaptis intriguojančioje istorijoje „Vyras – šeimos galva ar KAIP?” .

“Mūsų šeimoje dirba abu: žmona augina vaikus, o aš – pinigus. Toks darbų pasiskirstymas kol kas priimtinas mums abiems, – teigia dar vienas konferencijos dalyvis, aktorius Petras Lisauskas. – Konferencijoje dalyvausime drauge su žmona. Edita taip pat turi ką pasakyti moterims, kurios dar vis dvejoja, bijo pasilikti namuose ir auginti vaikus, rūpintis šeimos vidaus gerove ir tarsi neleidžia vyrui, užkerta jam kelią prisiimti atsakomybę už šeimos, kaip laivo judėjimo krypties nustatymą, pasirūpinimą visais materialiais dalykais”.

Mano išsaugoti straipsniai