Laukiame jūsų istorijų mūsų istorijų konkurse „Kaip aš sulieknėjau po gimdymo”. Pasidalinkite savo patirtimi ir įkvėpkite kitas jaunas mamas, kurios šiandien sprendžia „sumažėjusių rūbų problemą”. Dviejų vaikučių mama Asta dalijasi savo istorija, kaip numetė per du nėštumus sukauptus 20 kilogramų.
„Niekada nebuvau apkūni ar labai liesa. Svoris buvo normalus. Tačiau pirmagimė pridėjo 10 kilogramų, o antrasis vaikutis pametinukas dar tiek pat. Per pirmą nėštumą priaugau viso dvidešimt kilogramų. Pagimdžius per kelis mėnesius liko tik dešimt. Tačiau netrukus pastojau dar kartą, todėl apie dietas tikrai negalvojau: žindžiau ir laukiausi vienu metu.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Kiek miego iš tiesų reikia vaikui
2 milijonai peržiūrų: kūdikis ir šuo
Gimus antram vaikučiui per pirmus tris mėnesius dešimt kilogramų tiesiog ištirpo. Tačiau buvo likę dar dvidešimt. Tikėjausi, kad be didelių pastangų ir jie ištirps. Juk žindžiau kūdikį ir dar turėjau aktyvią pusantrų metų dukrytę. Kiekviena diena atrodė intensyvi ir kad judu labai daug. Tačiau kilogramai tarsi užstrigo – nejudėjo nei į vieną pusę.
Praėjus aštuoniems mėnesiams nutariau paskatinti lieknėjimo procesą. Nusipirkau specialios arbatos lieknėjimui, atsisakiau cukraus į arbatą, vengiau saldainių. Taip pat stengiausi itin daug laiko praleisti lauke, vaikščioti. Svoris pajudėjo iš vietos, bet labai lėtai. Per du mėnesius numečiau vos keturis kilogramus. Toks rezultatas tikrai netenkino. Tuo labiau, kad jau ėmiau ilgėtis senųjų drabužių, jaučiausi nutukusi.
Lankyti sporto klubą ar pasisamdyti asmeninį trenerį neturėjau jokių galimybių – klubai buvo gana toli, reikėjo laiko ir pinigų. Tačiau radau nusipirkti su didele nuolaida elipsinį treniruoklį. Prisipažįstu, iš pradžių treniruotis entuziazmo buvo daug. Bet jis sumažėdavo treniruoklį pamynus vos 10 minučių. Pirmąjį mėnesį reikėjo didelių valios pastangų, kad prisiversčiau jį minti kasdien bent po 15 minučių.
Taip pat nutariau iš valgiaraščio išbraukti visą cukrų, miltinius ir bulvinius produktus. Tai buvo sunkiausia. Kasdien ruošdavau vakarienę vyrui ir reikdavo gerai pasukti galvą, kad nebūtų bulvių, ryžių ar makaronų. Kartais „nutrūkdavau“ – sukirsdavau visą šokoladą ar bandelę. Ypač kai diena būdavo sunki ar naktį mažai miegota.
Antrą mėnesį dviratį pradėjau minti po 20 minučių kasdien. Kaip tik prasidėjo vasaros karščiai todėl mažiau norėjau riebaus maisto. Pakakdavo salotų, uogų, vaisių. Jei norėdavosi ko saldaus, triauškindavau morkas, valgydavau braškes. Tiesa, kartais save palepindavau juodojo šokolado plytele. Praėjus dviem mėnesiams buvau netekusi septynių kilogramų. Dar liko devyni.
Svoris kristi nustojo likus penkiems kilogramams ir atvėsus orams. Kartu rudens žvarba organizmas vėl ėmė reikalauti riebaus maisto: ypač bulvių, negalėjau ramiai praeiti pro bandelių skyrių. Per mėnesį vėl priaugau du kilogramus. Tai varė į neviltį. Atrodė, ir treniruoklį minu, ir atsisakau skanumynų, o svoris kaip tik augti pradėjo.
Nutariau šiek tiek keisti taktiką. Treniruoklį kasdien mindavau po pusę valandos ir toliau, bet nusipirkau dar ir svarmenis. Nesunkius – moteriškus, vos po kilogramą. Internete susiradau pratimus ir ėmiau kasdien daryti mankštą su jais. Dabar kasdien skirdavau valandą sportui. Cukraus vengiau ir toliau, tačiau vakarais pasilepindavau nesaldinta kakava (pašildydavau pieną ir sumaišydavau su nesaldintais kakavos milteliais). Atsiradus norui užkandžiauti gerdavau pasukas su cinamonu. Taip iki pavasario numečiau tuos nelemtus septynis kilogramus.
Dabar svoris svyruoja į vieną ar kitą pusę apie du kilogramus. Tačiau iki šiol kasdien padarau pratimų su svarsmenimis ir bent dešimt ar penkiolika minučių minu treniruoklį. Taip pat kaip ugnies vengiu bulvių, makaronų, ryžių ir cukraus. Kartais leidžiu sau suvalgyti saldainį ar pyragaitį.“
Kviečiame dalyvauti naujame istorijų konkurse “Kaip aš atsikračiau svorio po gimdymo” ir laimėti šaunių Mary Kay prizų!
