Trys mamos, rašančios tinklaraštį „Mamos rašo”, atsako į tuos pačius klausimus apie tapimą ir buvimą mama.
Trys mamos apie motinystę
Kuo ilgiau augini vaikus ir kuo daugiau bendrauji su kitomis mamomis, supranti, kad kiekviena mama susiduria su panašiais kasdieniais rūpesčiais ir džiaugsmais. Mus, mamas, ištinka tos pačios dilemos, tie patys sunkumai, mūsų laukia tokie pat iššūkiai. BET kiekviena mūsų skirtingai visa tai priima ir išgyvena, o su mamiška patirtimi atsiranda ir vis didesnis išradingumas.
Mes esame trys mamos. Panašios tik tuo, kad esame mamos. Kiekvienos mūsų darbo patirtis skirtinga, tad ir susidorojimas su kilusiais iššūkiais būna skirtingas.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Pirmoji Monako karališkųjų dvynukų fotosesija
Kaip išrinkti vardą, dėl kurio netektų gailėtis
1. Jei motinystę reiktų apibūdinti trimis žodžiais, tai būtų:
Akvilė (3 vaikų mama): meilė, aukojimasis, pilnatvė.
Evelina (2 vaikų mama): širdyje apsigyvena pilnatvė.
Eglė (1 vaiko mama): meilė, atsakomybė, kantrybė.
Asmeninio archyvo nuotraukoje: Evelina, Eglė, Akvilė
2. Trys daiktai (ne jausmai, ne potyriai, o materialūs daiktai), be kurių vaikų auginimas neįsivaizduojamas:
Akvilė: nemažai daiktų, be kurių neįsivaizduojamas auginimas – autokėdutė, maitinimo kėdutė, lovytė (nors naktį miegam kartu, bet dienos miegui saugiausia joje migdyti), vežimėlis, tačiau išskirsiu daiktus, kurie man labai reikalingi, bet kitiems nelabai. Mobili auklė: nors gyvenam nedideliame bute, tačiau užmigdžius, uždarau duris ir ramiai, be įtampos nesiklausant, ar čia jau pabudo, galiu garsiai tarškėti virtuvėje ar klausytis muzikos. Be to, mobili auklė leidžia nueiti pas vaiką tik nubudus, nespėjus šiam net pradėt norėt verkti. Mediniai žaislai: sakysite, kad žaislai nebūtinybė, bet ar nors vienas auginame be jų? O mediniai todėl, kad jie lavina vaiko mąstymą ir koncentraciją, tie ryškūs plastmasiniai gal ir labiau traukia vaikus, bet jie turi nemažai minusų. Nešynė: ypač jos poreikis atsirado auginant trečią vaiką.
Evelina: autokėdutė (pirma kilusi mintis), sauskelnės (pradėjau galvoti, ką būtiniausiai perku), namai (apsidarius nusprendžiau, kad tiesiog be saugaus savo kampelio būtų viskas daug daug sudėtingiau).
Eglė: sauskelnės (nors prisipažinsiu, planavau auginti Adomą be jų, ekologiškai, su vystyklais, bet… iki šiol nebuvau jų uždėjus nei karto), vežimėlis, skalbimo mašina.
3. Sunkiausias dalykas mamos pareigose:
Akvilė: Vyresnių vaikų ašaros. Aš turiu neišsenkamos kantrybės nešiojant ir glaudžiant kūdikį (maždaug iki 2m.), kiek jam to reikia, net jei pati sergu ir su temperatūra, tačiau užsibliovus vyresniam vaikui (neištikus nesėkmei, o kažko užsinorint, reikalaujant), aš pradedu nervintis, nes žinau, kad vaikas jau pajėgus suvokti, kad nederamai elgiasi. Dar kasdieninė buitis, daug kartų stalo valymas, krūva drabužių, tai nešvarių, tai skalbinių, laimei, mes daug išeinam, nesėdim namie, žaidžiam, tai ta buitis nueina į antrą planą.
Evelina: priimti sprendimus, ypač ligų atvejais, taip pat tos pirmosios minutės, kai nespėju pakišti pagalvės ir vaikas skaudžiai užsigauna. Labai sunku išmokyti vaiką užmigti pačiam ir nors šis sunkumas labai laikinas, bet labai emocionalus.
Eglė: susitaikyti su tuo, kad mano vaikas irgi serga.
4. Gebėjimai, kuriuos atradome tapus mamomis:
Akvilė: 1. kūrybiškumas. Mokyklos laikais, kūrybinės užduotys man buvo vienos sunkiausių ir nemėgstamiausių, tačiau dabar man tik tai ir patinka: generuoti naujas idėjas, susijusias su vaikais. 2. Pasitikėjimas savimi, įtikėjimas “aš galiu”. Prisiskaičius protingų knygų apie ugdymą, auklėjimą, kurios moko “auginti sparnus” vaikams, nejučia ir pati sau visa tai taikau. 3. Būti produktyviai po bemiegės nakties. Iki vaikų, išmiegojus mažesnį valandų skaičių nei reikia, aš mirinėdavau, o dabar net nejaučiu to stygiaus, jei reikia padaryti darbų. 4. Būti stipriai. Neslėpsiu, mūsų tėtis daug dirba ir visas auginimas, rūpinimasis vaikais tenka man. Matydama, kaip kitos mamos su vienu /dviem vaikais vienos bijo kur nors toliau išvažiuoti, aš ir su trim visur drąsiai, kur reikia einu, darau. Nedarau iš to problemų.
Evelina: su vaikais išmokau iš atliekų pasidaryti ohoho kokius žaislus, daiktus, transporto priemones ir kitus šedevrus. Taip pat galiu dviem rankom atlikti darbus, kuriems atlikti paprastai reikėtų bent keturių.
Eglė: nuoširdžiai sakau, gebėjimas maitinti kūdikį pačiai, man tai buvo didžiausias savęs atradimas. Taip pat išmokau begalę dalykų daryti viena ranka, nes kitoje pūpso Adomas: virti košę, pasidaryti makiažą, apsiauti batus, nešti vežimėlį… Išmokau gyventi trise.
5. Nuostabiausias dalykas būnant mama yra:
Akvilė: matyti tobulėjančius vaikus.
Evelina: žinojimas, kad niekada nesijauti vieniša.
Eglė: ADOMAS yra nepakartojamas stebuklas.
6. Išsiruošimas kur nors išeiti vidutiniškai užtrunka:
Akvilė: priklauso nuo tikslo, kur išeiname. Jei kasdieniniam išėjimui šaltuoju metų sezonu – apie 50 min. Ir to laiko didžiąją dalį atima mažiausioji. Jei reiktų tik su dviem vyresnėlėm, nei pusės, manau, to laiko nereiktų.
Evelina: planuotai išvykai visuomet pasilieku pusvalanduką “išsikuitimui”. Šaltuoju metų laiku didžiąją laiko dalį “suvalgo” kombinezonai, šiltuoju – lakstymas tai to pasiimti, tai dar tą įsidėti. Kai nereik tiek rengtis, juk turi kažkas tą laiką “suryti”. Jei reik išsiruošti po staiga suplanuoto vizito, dažniausiai sakau, kad man prireiks valandos (valgis, rengimasis, blakstienų tušas).
Eglė: apie 1 val. ir ilgiau. Trumpiau – niekada :)
7. Ar pastebėjote, kad tapus mama pasidarome kur kas labiau išsiblaškiusios ir vis dažniau ką nors papirštame. Mes dažniausiai pamirštame:
Akvilė: Pasitaiko išsiblaškymo dienų, kai viskas tiesiog “krenta iš rankų” (kam nepasitaiko? :)). Šiemet pamiršau dviejų draugių gimtadienius, vizitą pas gydytoją.
Evelina: išdžiaustyti skalbinius. Dažniausiai pabaigos signalas suskamba, kai maitinu ar migdau mažylį.
Eglė: paduoti vitaminą D ir išvalyti Adomui dantis.
8. Pats geriausias pirkinys vaikui iki šiol yra:
Akvilė: Fotoapratas. Jis nėra tiesiogiai vaikui, bet 98% fotografuoju vaikus arba kas su jais susiję.
Evelina: pirmo pusmečio geriausias – vystymo staliukas, antro – maitinimo kėdutė. Nuo gimimo iki dabar (1 m.) labai džiaugiuosi dideliu, patogiu erdviu vežimėliu, kuriame vaikas telpa atsigulęs pamiegoti. Tikiuosi tą patį naudoti dar bent metus. Tai tikrai labai pasiteisinęs pirkinys. Drabužių spinta su patogiais stalčiais ir kabykla pasiekiama vaikui, patogu buvo ne tik man laikyt leliuko daiktus, bet dabar labai patogu ir Markui pačiam tvarkyti savo drabužėlius, apsirengti.
Eglė: maitinimo kėdutė (nors tai ne pirkinys, o dovana).
9. Dažniausiai sau užduodame klausimą:
Akvilė: ar tai ką darau, nuo to vaikai bus laimingesni?
Evelina: kada laikas trečiam?
Eglė: ar aš tikrai viską darau gerai? Gal reiktų daryti kitaip?
10. Labiausiai sau, kaip mamai, norėčiau palinkėti:
Akvilė: džiaugtis šia diena, šia akimirka ir nelaukti, nes save neretai pagaunu, kad laukiu, kada vaikai bus nors truputį didesni ir bus lengviau. Bet žinau, kai jie paaugs, ilgėsiuos jų kūdikystės :).
Evelina: noriu būti graži mama ir niekada neprarasti to pilnatvės jausmo.
Eglė: visada atrasti laiko vaikui!
