Rengdami šią apklausą, iš karto perspėjome mamas, kad ji bus anoniminė, nerašysime nei jų, nei vaikų vardų, kad jos nebūtų atpažintos. Tačiau net ir esant tokioms sąlygoms, ne visos mūsų portalo TavoVaikas.lt bičiulės norėjo apie tai kalbėti. „Ai, ką čia daug apie tai kalbėti, ir taip viskas aišku”, – sakė jos.
Taigi, ar pasikeičia vyro ir moters santykiai gimus vaikams? Kodėl dažnai sakoma, kad po gimdymo moteris tarsi užmiršta esanti žmona, draugė ir pasineria tik į mamos vaidmenį? Išklausykime, ką manote jūs. Mamų vardai pakeisti.
Ieva
Santykiai su antrąja puse po mažiukės gimimo pasikeitė netgi į gerą. Mes pradėjome dar daugiau laiko leisti kartu, mūsų veikla tapo bendresnė. Vyro dalyvavimas gimdyme mus dar labiau suartino. Na, ir žinoma vyras kaip ir anksčiau visada yra pamaitintas, apžiūrėtas, pamylėtas. Kiek tai leidžia nauja namų valdovė, jis tai supranta, ir nepyksta, kad reikia dalintis dėmesiu.
Rasa
Tiesą sakant, po vaikučio gimimo tikrai nejaučiau jokio moters apleidimo iš vyro pusės. Žinoma, iš pradžių moteriai būna sunku dėl įvairių priežasčių (cezaris, siūta tarpvietė, pirmas vaikas, stresas…). Tad turiu pripažinti, kad iš pradžių nesinori nieko, tik matyti vaikiuką. Paskui, kuomet turi naktį keltis maitinti, vėlgi norisi tik miego, tad drįsčiau teigti, jog santykiai nesuprastėja, tik intymus gyvenimas tarsi dingsta. Tačiau kai yra meilė – galima palaukti geresnės nuotaikos. Tad nei moteris, nei vyras vienas kito nepamiršta.
Evelina
Su vyru auginam du vaikus, jiems gimus santykiai tik sutvirtėjo. Mes po santuokos penkerius metus neturėjome vaikų – turėjau du persileidimus, tada norėjosi padaryti pertrauką. Ir kai susilaukėm vieno, labai netrukus – kito, buvome be galo laimingi. Vyras yra nuostabus tėtis – moka viską, ką aš, o gal ir daugiau. Turim netoliese gyvenančią mano mamą, ji mielai pažiūri pametinukus, kai mes su vyru kur nors norime išeiti dviese. Nedažnai, bet kokia nors proga pasidovanojame sau savaitgalio atostogas viešbutyje, per Kalėdas buvome Paryžiuje. Tokie trumpi išvykimai dviese labai svarbūs, kad išsaugotume gerus santykius.
Karolina
Vaikų gimimas negerina santykių su vyru, jei juos ištiko krizė, nes po dešimties metų santuokos ir dviejų pagimdytų vaikų aš išsiskyriau. Manau, gyventi tik dėl vaikų, kad jie matytų nesantaiką tarp tėvų yra didžiausias absurdas. Dabar apie antrąją mano santuoką – vienas gimęs ir kitas pakeliui. Tačiau visai kitoks “startas” santuokoje ir santykių pamatas. Vaikai tik sumažina mano EGO ir noriu būti kuo naudingesnė kiekvienam iš šeimos narių, tame tarpe ir vyrui. Jis jokiu būdu ne užmirštas ar apleistas, o mylimas ir gerbiamas. Vaikų gimimas – tai “papildoma” atsakomybė ir už juos, bet tuo pačiu ir už pačią šeimą bei jos kūrimą, pastangų ir energijos investavimą į tai. Šeima tapo vertybe. Mano ir vyro santykis neapsiriboja seksu. Tai ir pasibuvimas dviese, patylėjimas, išklausymas, supratimas, kompromisų ieškojimas, bendra buitis namuose. Svarbu pasibūti ir kartu, bet tuo pačiu ir atskirai. Nereikia varžyti vienas kito, o leisti gyventi laisvai.
Marija
Mano atveju vaiko gimimas santykius su vyru tik pablogino, bet gal kaltinčiau ne gimdymą, o konkrečiai savo jauną amžių. Buvome klasės draugai, susituokėme 20 -ies, iš karto gimė vaikas. Jau po kelerių metų supratau, kad mums nepakeliui. Išsiskyrėm, kai sūnui buvo treji. Septynerius metus gyvenau viena, po to sutikau kitą vyrą, su kuriuo jau devyneri metai. Savo bendrų vaikų nesusilaukėm, turiu tik sūnų iš pirmų santykių. Sakyčiau, reikia kaltinti ne vaiko gimimą, o žmogaus brandą. Jei santykius kuri tam nesubrendęs, nieko ir nebus.
Neringa
Dukrytę auginu viena, jau gimdžiau beveik žinodama, kad būsiu viena. Draugas dar kelis kartus buvo pasirodęs, bet jam nelabai reikėjo šeimos, vaikų, jis išvažiavo į užsienį dirbti. Manau, kad vaikas turi gimti tada, kai nori abu, geriausia – kai suplanuoja vaiko gimimą. Mūsų atveju mes buvome padraugavę vos keturis mėnesius, dukrytė buvo netyčiukė. Skaudu sakyti, bet draugas ne kartą buvo siūlęs nutraukti nėštumą, bet aš tam niekada nesiryžčiau. Išvis, galvoju, jei vyras užsimena apie nėštumo nutraukimą savo draugei, jis nevertas jos dėmesio, reikia bėgti nuo jo kuo toliau.
Toma
Turim šešių mėnesių sūnų. Kol kas jis – svarbiausias man. Maitinu pati, todėl kas naktį keliuosi po penkis ir daugiau kartų. Iš pradžių migdėm sūnų mūsų miegamajame, lovytėje šalia mūsų lovos, bet paskui supratom, kad vyrui sunku naktį neišsimiegojus keltis į darbą, todėl jis išėjo miegoti į kitą kambarį. Dabar jis geriau išsimiega, ir man geriau, kad galiu užsidegti naktinę švieselę, kai maitinu, kad nieko neprižadinsim su sūneliu. Kalbant apie santykius, jų kol kas beveik nėra. Kelis kartus bandėm atnaujinti santuokinį gyvenimą, bet kol kas tai labai vargina ir didelio džiaugsmo neteikia. Vyras, manau, viską supranta, jis sūnų myli be galo ir be krašto. Draugės sako, kad sunkiausias yra būna pirmas pusmetis, po to bus lengviau. Spėsim dar viską, prieš akis – visas gyvenimas.
Gimdyme vyras dalyvauti atsakingai ruošėsi, abu ėjom į natūralaus gimdymo kursus. Per patį gimdymą jis buvo šalia, labai padėjo, bendravo su medikais, ėjo jų ieškoti, kai prireikdavo, man irgi buvo ramiau, kad jis šalia. Man atrodo, kad ši patirtis mus tik suartino, jis pirmas dienas miegojo palatoje kartu, viską darė: keitė sauskelnes, valė užpakalį dukrytei, prausė. Neįsivaizduoju, kaip vaiko gimimas gali nutolinti, jei myli vienas kitą, jis tik suartina. Tai tarsi aukštesnė santykių pakopa, būti ne tik meilužiais ar draugais, bet ir kažkieno tėvais.
Diana
Deja, bet aš galiu patvirtinti tiesą, kad vaiko gimimas yra didžiulis išbandymas vyrui. Moteriai irgi, bet ji 9 mėnesius nešioja vaiką pilve ir spėja apsiprasti su juo. Vyrai – tai amžini vaikai, kuriems reikia tik dėmesio. Kito vaiko jiems šalia nelabai reikia. Mano „exas” gimus vaikui buvo pradėjęs dirbti naujam darbe, todėl atrodė normalu, kad dirba iki vėlumos. Tačiau kaip supratau po to, jis dirbo, nes tiesiog nenorėjo grįžti namo. Kai skyrėmės, jis man sakė, kad tapau tik mama ir nesidomėjau juo. Bet palaukit, kodėl aš turiu domėtis juo? O jis manimi? Namie kūdikis, o vakare po darbo grįžta dar vienas „kūdikis’? Man tokio nereikėjo. Esu savarankiška, neprapulsim su sūneliu tai tikrai.
Giedrė
Mes auginam tris vaikus, todėl ir jūsų klausimas, ar gimdymas neatitolina vienas nuo kito vyro ir moters, turi aiškų atsakymą – ne. Kitaip nebūtume trijų padaužų tėvai. Mano vyras pats turėjo tris brolius ir seserį, jis labai šeimyniškas ir rūpestingas. Pats buvo vyriausias, tad tėvams padėdavo, matė, kas tie vaikai, kaip nelengva juos auginti. Žinoma, kai prisimenu mūsų santykių pradžią, pasivaikščiojimus palei upę iki nakties, keliones dviese, jaučiu kažkokią nostalgiją, bet dabar yra kitas gyvenimo etapas, ir nereikia norėti, kad šiandien būtų taip, kaip buvo prieš 12 metų. Šiandien yra kitaip, nes mes patys esame kitokie, ir aplinkybės kitos. Manau, santykiuose svarbiausia yra pagarba ir pasitikėjimas kitu žmogumi. Aš gerbiu savo vyrą, nors jis turi man nepatinkančių savybių. Bet aš jo nekeisčiau į nieką kitą.
