53% NUOLAIDA ŽURNALO MANO NAMAI PRENUMERATAI
Kaip tapus mama išsaugoti santykius su vaikų neturinčiomis draugėmis?

Kaip tapus mama išsaugoti santykius su vaikų neturinčiomis draugėmis?

Kaip tapus mama ir pasikeitus gyvenimui iš esmės, išsaugoti santykius su vaikų neturinčiomis draugėmis? Pradėję narplioti šią temą TavoVaikas.lt portale prieš kelias dienas nesitikėjome, kad sulauksime tokio ažiotažo.

Daugybė komentarų po straipsniais ir redakciją užplūdę laiškai patvirtino, kad tai itin aktuali tema, ir informacijos apie ją trūksta.

Vienos iš jūsų prisipažinote, kad susilaukus vaikų “subyrėjo” ir senųjų draugų ratas. Kitos sakėte, kad draugystė, kaip geras vynas, nesensta, o metams bėgant tampa tik dar brangesnė. Ir būti draugėmis nebūtina matytis kasdien, daug svarbiau – sielų bendrystė.

Mūsų dėmesį patraukė dviejų vaikų mamos Jurgitos pamąstymai. Publikuojame juos, primindami, kad visa ši diskusija prasidėjo nuo dviejų straipsnių. Todėl norėdami suprasti kontekstą, pirmiausia rekomenduojame perskaityti juos:

TAIP PAT SKAITYKITE:
Išgirsk, ką tau nori pasakyti vaikų neturinti draugė.
Ką aš noriu pasakyti vaikų neturinčiai draugei.

“Taigi, perskaičiau abu straipsnius ir susimąsčiau: ar pirmoji autorė, kuri rašė laišką draugei turinčiai vaikutį, ir antroji autorė, kuri kontratakavo ir parašė atsakymą, turi tikrų draugių?

Kaip galimą metų metus, trukusią draugystę, suvaržyti taisyklėmis, apie ką susitikus kalbėti, kada skambinti viena kitai.

Draugė, kuri metų metus gydė tavo širdies žaizdas, kuri valė tavo ašarų upelius, kuri tave konsultavo visais įmanomais klausimais, kuri pasidalindavo riebiausių pyragų receptais, išgerdavo paskutinius saldžiausio šampano gurkšnius, nepastebėdavo tavo papildomų kilogramų, paskolindavo savo šauniausius batelius, tikrai išklausys, apie visas neįdomias tavo dienos detales ir privers tave suprasti, kad gimus vaikeliui tavo gyvenimas tapo tik dar spalvingesnis.

Tikra draugė atėjusi į svečius neverks, kaip ji bijo pasilikt su Jūsų mažyliu viename kambaryje, o pati pasisiūlys jį palaikyt, kol Jūs vonios kambaryje bandysite atgauti jėgas po nesuskaičiuojamų nemigos naktų.

Tikra draugė, net susilaukus mažylio, mielai išklausys Jūsų jaudinančias ir intriguojančias istorijas, intymiausias paslaptis, ir pati pasvajos, kaip gera atitrūkti nuo namų rutinos. Ji tikrai ras valandėlę, kol mažylis miegos.

Nebūtinai mamos, turinčios vaikų, kalba vien apie jų pasiekimus. O jei kalba vien apie tai, tai gal tiesiog per savo rutiną pamiršta pasirūpinti savimi ir nebeturi ką daugiau pasakyti, nes svarbiausias tos dienos įvykis jai ir yra būtent tas prilipęs sumuštinis ant grindų, toji bjauri dėmė nuo morkų tyrelės.

Bet argi draugystė yra ne tai, kai gali paversti net nuobodžiausius pasakojimus pačiais įdomiausiais?

Esu dviejų pametinukų mama, mano dukrytei 1,9 mėnesiai, sūnui – 4 mėnesiai. Turiu nepaprastą draugę, kuri stulbinamai atrodo, nieko nei pridėsi, nei atimsi. Kartais pavydu, nes pati toli gražu neatrodau gundančiai, du gimdymai iš eilės  pakoregavo formas ir atrodau kaip bandelė, o štai ji tokia gražuolė.

Tačiau ji – mano draugė! Ji visada priverčia mane pasijusti pačia tobuliausia, net jei esu apsivilkusi sportinį kostiumėlį, neplauta galva, pajuodusiais paakiais, paskutines 5 valandas supau klykianti kūdikį ir nieko daugiau negaliu jai papasakoti, tik tai, kaip gramdžiau košės likučius nuo mūsų naujo baldų komplekto. Ji viską išklauso, ir su tokiu susidomėjimu. Ji man leidžia išmėginti naujausią kosmetiką jos kosmetinėje, ji pasupą mano pikčiurną, kol aš bandau atvirsti į žmogų vonios kambaryje.

Ji mano dieną praskaidrina papasakojusi apie naują, savo meilės romaną, apie naujai atsidariusią parduotuvę, parodo savo naująją suknelę. Man gera išklausyti ją, jai gera išklausyti mane. Man gera išsiverkti ant jos peties, jai gera nuvalyti mano ašaras, man gera pasiklausyti jos pasakojimų, jai gera pasidalinti savo istorijomis su manimi.

Mums gera kartu, nes mes branginame savo draugystę. Ir nauji pasiekimai, nauji pasikeitimai mūsų gyvenimuose ją tik stiprina ir leidžia mums rūpintis viena kita dar labiau. Ir jeigu metus laiko aš jai pasakosiu vien apie vaiko sauskelnes, ji mielai išklausys, o po metų gal aš suspindėsiu kitomis spalvomis, ir kai mano mažylis bus didesnis, aš mielai įsijungsiu vibrorežimą telefone, ir visus metus naktimis klausysiuosi  jos vakarinių istorijų”.

Branginanti tikrą draugystę.

Jurgita

Mano išsaugoti straipsniai