Motinystė – viena gražiausių ir prasmingiausių patirčių gyvenime. Tačiau šalia begalinės meilės vaikui, šypsenų ir pirmų kartų, dažna mama susiduria ir su emocijomis, apie kurias mažai kalbama. Viena jų – vienišumas. Ir tai ne tas vienišumas, kai niekas nekalba ar šalia nėra žmonių. Tai gilesnis jausmas – kai jautiesi viena, nors visą laiką esi apsupta šeimos.
1. Visas dėmesys – kitiems
Mama dažniausiai yra šeimos širdis: rūpinasi vaikais, buities reikalais, dažnai ir emocine visų narių gerove. Bet… kas rūpinasi ja? Neretai moters poreikiai ir jausmai atsiduria paskutinėje vietoje. Ilgainiui tai sukelia jausmą, kad ji tarsi matoma tik kaip „funkcija“ – mama, žmona, tvarkytoja, o ne kaip asmenybė.
2. Trūksta tikro emocinio ryšio
Net ir turint partnerį ar artimų žmonių šalia, ne visada pavyksta atidžiai išgirsti ar būti išgirstai. Pokalbiai apie buitį, vaikų reikalus ar darbus – būtini, bet dažnai lieka nepaliestos tikrosios emocijos, svajonės, abejonės ar pavargimas.
3. Nuolatinė rutina ir vienodumas
Mamų dienos dažnai būna labai panašios: anksti keltis, maitinti, rūpintis, tvarkyti, migdyti. Net jei fizinės veiklos daug, emociniu lygmeniu tai gali jaustis labai vieniša – tarsi viskas sukasi ratu, o tu pati jame nyksti.
4. Lūkesčių ir realybės neatitikimas
Motinystė dažnai vaizduojama kaip laimės viršūnė. Tačiau realybėje – tai ir didelė atsakomybė, nerimas, abejonės. Kai viduje jautiesi kitaip nei „turėtum“, kyla kaltė, o su ja – užsidarymas savyje. Neretai mama bijo pasakyti, kad jai sunku – kad nesulauktų „Bet juk tu mama, turėtum džiaugtis!“
5. Prarastas ryšys su savimi
Motinystė reikalauja daug – dažnai net atsisakymo nuo savų pomėgių, socialinio gyvenimo, karjeros. Nors tai laikina, daugelis mamų pradeda jausti, kad nebežino, kas jos yra be vaikų. Vienišumas čia ne dėl kitų – o dėl nutolimo nuo savęs.
6. Trūksta bendraminčių
Bendravimas su kitomis mamomis – svarbus, bet ne visos turi galimybę ar drąsos ieškoti ryšio su kitais. O socialiniuose tinkluose dažnai matome tik „idealius“ gyvenimus, kurie ne padeda, o dar labiau sustiprina jausmą: „Tik aš taip jaučiuosi.“
Ką galima daryti?
1. Kalbėk apie tai
Pasidalink su artimu žmogumi, drauge, terapeutu ar net virtualioje mamų bendruomenėje. Kartais vien žinojimas, kad nesi viena, labai palengvina.
2. Rask laiko sau
Net 15 minučių su knyga, kava ar mėgstamu hobiu gali priminti, kad tu – ne tik mama, bet ir asmenybė su savo poreikiais.
3. Ieškok tikro ryšio
Bendravimas apie kasdienybę reikalingas, bet labai svarbu ir atidus, nuoširdus pokalbis. Pasakyk partneriui, kaip jautiesi. Paklausk ne tik „kaip praėjo diena“, bet ir „kaip jautiesi šiandien?“
4. Nebijok pagalbos
Nereikia visko tempti vienai. Kartais paprašyti pagalbos – tai didžiausias meilės sau aktas.
5. Primink sau: tu pakankama
Tu gali būti ir pavargusi, ir susipainiojusi, ir abejojanti – tai nereiškia, kad nesi gera mama. Tai reiškia, kad esi gyva. Tikra. Žmogiška.
