Skyrybos – ne pabaiga, o nauja pradžia, ypač kai kalbame apie tėvystę. Tačiau kai šeima išsiskiria, vienas klausimas tampa itin svarbus – su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas?
Atsako teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė.
Pusiausvyra tarp jausmų ir teisės
Kai pora išsiskiria, emocijos dažnai nustelbia racionalų mąstymą. Tačiau teisinėje plotmėje sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą svarbiausia ne tėvų nuoskaudos, o vaiko interesų viršenybės principas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.169 straipsnį, vaiko gyvenamoji vieta po skyrybų gali būti nustatoma tėvų susitarimu arba teismo sprendimu, jei tėvams nepavyksta susitarti taikiai.
Tačiau, atkreiptinas dėmesys, jog teismas nesprendžia, kuris tėvas yra „geresnis“, dažniausiai yra vertinama, su kuriuo iš tėvų vaikui bus geriausia gyventi, kuris labiau išpildys geriausio vaiko interesų principą.
Kuo vadovaujasi teismas?
Teismas vertina daugybę aplinkybių, siekdamas nustatyti, kur vaikui bus saugiausia ir stabiliausia gyventi. Sprendimas visada priimamas atsižvelgiant į vaiko gerovę, o ne vien į tėvų norus.
Vertinami šie kriterijai:
– vaiko emocinis ryšys su kiekvienu iš tėvų;
– tėvų gebėjimas užtikrinti kasdienę priežiūrą – būstą, maitinimą, ugdymą;
– vaiko amžius, sveikatos būklė ir psichologiniai poreikiai;
– tėvų gyvenimo būdas, stabilumas, moralinės savybės;
– vaiko nuomonė, jei jis pakankamai subrendęs ją išreikšti;
-gali būti vertinamos ir kitos svarbios aplinkybės, priklausomai nuo individualios situacijos.
Taikus susitarimas – geriausias sprendimas vaikui
Idealiu atveju tėvai geba susitarti tarpusavyje, dažnai padedami mediatoriaus ar šeimos advokato. Tokiu atveju teismas tik patvirtina susitarimą, ir jis įgyja teisinę galią. Šis kelias ne tik taupo laiką ir pinigus, bet ir apsaugo vaiką nuo emocinės įtampos.
Atsižvelgiant į emocinę pusę, vaikui svarbiausia, kad būtų išlaikoma harmonija, o ne pataptu įkaitu tarp tėvų principų.
Kai sprendžia teismas
Jei susitarti nepavyksta, vienas iš tėvų kreipiasi į teismą. Sprendžiant bylą, visada įtraukiama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri pateikia išvadą apie šeimos situaciją. Kai kuriais atvejais nustatomos laikinosios apsaugos priemonės – pakaitinis gyvenimas su abiem tėvais – pavyzdžiui, vaikas savaitę gyvena su mama, kitą savaitę su tėčiu.
Vaiko balsas – girdimas, bet ne lemiamas
Pagal įstatymą, vaiko nuomonė turi būti išklausyta, ypač jei jam daugiau nei 10 metų. Tačiau tai nereiškia, kad sprendimas priimamas vien pagal vaiko norą. Teismas vertina, ar vaiko nuomonė nėra paveikta vieno iš tėvų, ir remiasi specialistų rekomendacijomis, tėvų gebėjimais užtikrinti vaiko poreikius.
Gyvenimas keičiasi – keistis gali ir sprendimai
Jeigu po kurio laiko pasikeičia aplinkybės – pavyzdžiui, vienas iš tėvų išvyksta į kitą miestą, pasikeičia jo gyvenimo būdas ar vaiko poreikiai – vaiko gyvenamoji vieta gali būti pakeista. Tam reikia kreiptis pirma į mediaciją, tada (nepavykus sutarti) į teismą su prašymu peržiūrėti sprendimą.
Emocinė pusė: kaip elgtis su vaiku skyrybų metu
Skyrybų metu tėvai kartais pamiršta, kad vaikas išgyvena stipriau nei jie patys. Specialistai (bei atsižvelgiant į besiformuojančią teismų praktiką, nes veiksmai gali atsisukti priešingai) rekomenduoja:
– nekalbėti blogai apie kitą tėvą vaiko akivaizdoje;
– neįtraukti vaiko į ginčus ar teismo procesus;
– užtikrinti, kad vaikas galėtų bendrauti su abiem tėvais;
– parodyti, kad skyrybos – ne meilės vaikui pabaiga.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas – ne teisminė kova dėl valdžios, o brandus sprendimas dėl atsakomybės. Tėvystė nesibaigia pasirašius skyrybų dokumentus – ji tik įgauna kitą formą. Kuo daugiau pagarbos ir bendradarbiavimo parodo tėvai, tuo mažiau skauda vaikui. Po “ilgo karo” pabaiga gali būti ta pati – nes vaikas turi absoliučią teisę (apart tam tikrų išimčių ir apribojimų) bendrauti lygiomis teisėmis su abiem tėvais.
