Per pastaruosius 20 metų visuomenėje pradėjo vyrauti neigiamas požiūris į vakcinas, bet „ekologiškai“ besigydantiems gydytojai pažeria statistikos. Jei 2012 m. Lietuvoje buvo užfiksuoti tik du tymų atvejai, tai 2013 m. susirgimų skaičius siekė jau 35. Pasak gydytojų, sarčiai plinta ir kitos ligos. Pavyzdžiui, kokliušu 2012 m. sirgo 154 vaikai, iš jų vienas kūdikis mirė.
Parsisiųskite programėles telefonams štai čia: „iPhone“, „Android“. Draugaukime ir Facebooke!
Skiepai, medikų teigimu, patikimiausia apsaugos priemonė nuo užkrečiamųjų infekcinių ligų. Apie naujoves vakcinų technologijoje ir profilaktinį vakcinavimą pasakoja VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Vaikų konsultacinės poliklinikos vedėja, vaikų ligų gydytoja Marija Marengolcienė.
Kaip manote, kodėl išsilavinę, jauni tėveliai vengia profilaktiškai skiepyti vaikus?
Tėveliai rizikuoja, nes dauguma jų nežino sunkesnių, ligos sukeltų atvejų, pasibaigusių komplikacijomis. Bijoma šalutinių, vakcinos sukeliamų reiškinių, kurių kasmet užregistruojama vis mažiau. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvoje iš atliktų apie 800 tūkst. skiepijimų tik penkiasdešimčiai pacientų pasireiškė nepageidaujamos reakcijos į skiepą. Šiuolaikinė vakcinų technologija gerokai pakitusi nuo ankstesnės. Jose nebėra gyvsidabrio junginių, vis mažiau naudojama konservantų, jos saugios ir patikimos.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Gražiausia pasaulyje mergaite tituluojamai Kristinai žadama puiki karjera
Astrologė Saulė atskleidžia, kokie bus vaikai, gimę pirmąjį 2015 metų pusmetį
Kita priežastis – pastaruoju metu madinga gyventi ekologiškai, kuo mažiau vartojant cheminių vaistų, o sunegalavus gydytis vaistažolėmis. Tačiau vaikui ar kūdikiui susirgus infekcine liga, pavyzdžiui, kokliušu, tėveliai, matydami itin sunkią ligos eigą, kai kosulys intensyvėja iki vėmimo ar kvėpavimo sustojimo, dažnai gailisi, kad laiku nepaskiepijo atžalos. Remiantis atliktos apklausos rezultatais, daugiau kaip 70 proc. respondentų sutiktų profilaktiškai paskiepyti vaiką, jeigu šeimos gydytojas ar bendrosios praktikos slaugytojas būtų laiku suteikęs visapusišką informaciją apie ligos grėsmę.
Ar profilaktiniai skiepai Lietuvoje yra privalomi?
Skiepai nuo infekcinių ligų rekomenduojami. Tėvelių teisė rinktis – skiepyti vaiką ar ne. Mes, gydytojai, galime tik rekomenduoti, patarti. Rekomenduojama profilaktiškai paskiepyti rizikos gupės vaikus nuo visų infekcinių ligų, ypač sergančius onkologinėmis bei plaučių ligomis, pavyzdžiui, bronchine astma, tuberkulioze, taip pat cukriniu diabetu. Jeigu pacientas, sergantis onkologine kraujo liga, užsikrės vėjaraupiais, kyla labai rimta komplikacijų grėsmė. Skiepai yra privalomi tik prieš atliekant organų bei kaulų čiulpų transplantacijos operacijas.
Daug diskusijų visuomenėje sukėlęs buvusio SAM Povilo Vytenio Andriukaičio įsakymo projektas, kad vaikai, nepaskiepyti pagal LR vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių arba ne visais pagal amžių nustatytais skiepais, į ikimokyklines ugdymo įstaigas nebus priimami.
Įsakymas priimtas ir jis įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos. Priimant vaikus į ikimokyklines ugdymo įstaigas (lopšelius ir darželius), bus reikalaujama pažymos apie atliktus skiepus, išvardintus LR vaikų skiepų kalendoriuje. Nuo infekcinių ligų nepaskiepyti vaikai į kolektyvus nebus priimami. Tėvelių teisė – rinktis, ar jų vaikas lankys kolektyvą, ar jis bus auginamas namuose. Mano, kaip gydytojos nuomone, vaikai turėtų būti paskiepyti prieš leidžiant juos į kolektyvą. Bus mažesnis pavojus „užsikrėsti” nuo nepaskiepyto vaiko kitiems. Juk mažųjų imuniteto atsparumas įvairioms infekcijoms kolektyvuose tik formuojasi.
Pastebimai daugėja sergančiųjų vėjaraupiais. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės infekcinių ligų skyriaus stacionare pernai gydėme daugiau nei 100 vaikų dėl vėjaraupių sukeltų komplikacijų. Remiantis statistikos duomenimis, 2013 metais Kauno mieste ir rajone nuo difterijos, stabligės, poliomelito, kokliušo, tymų buvo paskiepyta tik 88,7 proc. populiacijos. Norint užkirsti kelią ligai, turi būti paskiepyta ne mažiau kaip 92 proc., o gerais rodikiais laikoma, jei paskiepyta ne mažiau kaip 95 proc. žmonių. Prieš kelis dešimtmečius Lietuvoje siautusioms infekcinėms ligoms neleisime sugrįžti tik skiepydamiesi patys ir reguliariai skiepydami savo vaikus.
Rekomenduojamų skiepų sąraše yra dešimt ligų. Kaip dažnai jis papildomas naujomis vakcinomis ir kokia laikui po vakcinacijos įgyjamas imunitetas?
Šiemet į rekomenduojamų skiepų kalendorių įtraukta vakcina nuo pneumokokinės infekcijos, ypač pavojingos kūdikiams. 2016 metais planuojama įtraukti ŽPV vakciną. Daugėja sergančių paauglių ir suaugusiųjų kokliušu, kadangi anksčiau paskutinė injekcijos dozė nuo šios ligos buvo įskiepijama sulaukus dviejų metukų. Būtina žinoti, kad aktyvus imunitetas konkrečiai ligai skiepijant įgyjamas daugiausia 10 metų. Pasibaigus skiepų veikimo laikui, rekomenduojame taip vadinamą „stiprinančiąją“ vakciną, nes jūsų organizmui, netekus ilgalaikio imuniteto, tikimybė užsikrėsti vaikystėje persirgta liga gerokai išauga. Reikėtų paskiepyti vaikus nuo visų infekcinių ligų – difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, Hib bakterijos, tymų, raudonukės, parotitinės infekcijos, hepatito B, tuberkuliozės. Beje, už vėjaraupių bei erkinio encefalito vakcinas tėveliai moka savo lėšomis.
Kaip vertinate faktą, kad nuo 2016 m. į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ketinama įtraukti mergaičių skiepijimą nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV)?
Tik teigiamai, nes šis skiepas apsaugo ne tik nuo ŽPV sukeltų padarinių. Juk ŽPV sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir sukelia gerklų ir kitų organų onkologines ligas.
Ar tėveliai domisi vakcinos sudėtimi, beje, ar jie gali rinktis, kurio gamintojo vakcina skiepyti vaikus?
Taip. Tėveliai dažnai manęs klausia apie vakcinų sudėtį. Nuo tymų, raudonukės, vėjaraupių bei parotito infekcijų skiepijama gyva susilpnintų virusų vakcina, nuo difterijos, stabligės bei kokliušo – negyva (užmuštų) mikroorganizmų vakcina. Profilaktinių, rekomenduojamų, valstybės kompensuojamų, skiepų vakcina yra gaunama tik vieno gamintojo. Nuo vėjaraupių vakciną taip pat turime tik vienos rūšies. O štai nuo gripo vakciną jau galima rinktis iš kelių rūšių. Jei reikalingos kelios injekcijos dozės, rekomenduojama skiepytis ta pačia vakcinos rūšimi, kuria ir pradėta. Be to, renkantis valstybės nekompensuojamos vakcinos rūšį, pavyzdžiui, nuo erkino encefalito, dažnai pasirinkimą lemia kaina.
Ką atsakytumėte tėveliams, kurie skeptiškai nusiteikę vakcinacijos atžvilgiu, nes jie įsitikinę, kad skiepai kenkia žmonėms, jų sudėtis neaiški ir panašiai?
JAV buvo atlikta išsami tėvų apklausa, kurios išvadose teigiama, kad tie respondentai, kurie buvo įsitikinę skiepų žala, jų nuomonės nebepakeistų nei mokslo tyrimai, nei bet kokie kiti įrodymai. Šiuo atveju galima kelti kitą klausimą. Jei nepaskiepytas vaikas, tarkime, persirgs kiaulyte ir vėliau dėl to taps nevaisingas, ką tuomet jam galės pasakyti tėvai? Kas dėl to bus kaltas?
Ar imuniteto susiformavimui turi įtakos praleistos vakcinos dozės, skiepų periodiškumas? Kaip tėveliams atsiminti, kada ir nuo kokios ligos geriausia skiepyti?
Naujagimis, dar būdamas gimdymo namuose (jei tėveliai sutinka), profilaktiškai skiepijamas nuo virusinio hepatito B ir tuberkuliozės. BCŽ vakciną (nuo tuberkuliozės) turi tik ligoninių akušeriniai skyriai. Kartais pasitaiko tokių situacijų, kad tėveliams, nusprendusiems tik po kelių mėnesių paskiepyti kūdikį nuo tuberkuliozės, ieškome, kur ir kaip galima atlikti vakcinaciją. Esant poreikiui, tėveliams visada patariame, nuo kurios ligos geriausia skiepyti, atsižvelgiant į vaiko amžių. Vaiko skiepų pasas, į kurį surašyti rekomenduojami profilaktiniai skiepijimai, kito vizito data – geriausias priminimas tėveliams, besirūpinantiems vaiko sveikata. Tačiau reikia nepamiršti, kad nuo kai kurių ligų reikalingos net kelios skiepo dozės. Vieną praleidus ar pasiskiepijus nepilnai, imuniteto apsauga nebesusidaro.
Įprastai vakcinos procedūra atliekama poliklinikose apsilankius pas šeimos gydytoją. Dėl kokių galimų kontraindikacijų vaikai siunčiami antrinio lygio gydytojų konsultacijai?
Kontraindikacijos būna labai įvairios. Tai ne tik ūmi liga, dėl kurios skiepijimo procedūros negalima atlikti bent keletą savaičių, bet ir įvairios alerginės reakcijos į sudedamąsias vakcinos dalis, pavyzdžiui, į kiaušinio baltymą. Vaikai, kurie turi sveikatos problemų, gali būti skiepijami stacionare.
