Kol mama krūtimi maitina kūdikį, daugeliui klausimų dėl to nekyla, tačiau kodėl pakankamai neigiamai vertinamas mažamečių maitinimas krūtimi?
Viena iš priežasčių – kūdikiams skirto maisto pramonė taip pat skleidžia nemažai mitų apie maitinimą krūtimi. Štai keletas tokių mitų pavyzdžių:
Košė – sotesnė už mamos pieną. Vyrauja nuomonė, kad po tam tikro laiko motinos pienas deramai nepasotina ir gali atstoti nebent vandenį. Iš tikrųjų, 100 gramų motinos pieno yra 70 kilokalorijų, o štai 100 gramų virtų morkų vos 27 kilokalorijos, 100 gramų obuolių – 52 kilokalorijos, 100 gramų daržovių košės su mėsa – 50 kilokalorijų. Todėl visai nenuostabu, kad vaikas pirmenybę teikia motinos pienui, o ne košei.
Vakare suvalgęs košės vaikas naktį ilgiau išmiegos. Tai netiesa. Moksliniais eksperimentais buvo įrodyta, kad vaikai išmiega naktį ne todėl, kad ji suvalgė košės. Pirmaisiais gyvenimo metais visiškai normalu, kad vaikas naktimis nubunda, tačiau ne vien dėl to, kad jis nori valgyti, bet ir todėl, kad jam reikia tėvų artumo. Laimei, mamos krūtis gali vienu metu patenkinti abu mažylio poreikius.
Daugiau negu tik maistas
Žindymas mūsų visuomenėje vertinamas tik kaip maitinimas, nors iš tiesų tai yra kur kas daugiau. Ne visi žino, kad būtent maitinant krūtimi su kūdikiu užmezgamas emocinis ryšys su amžiumi vaikui tampa vis svarbesnis.
Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse kūdikio priežiūros srityje vyrauja vadinamasis nuotolinis priežiūros tipas, kuris apibrėžiamas dideliu atstumu tarp motinos ir vaiko. Tam padeda tokių priemonių kaip dirbtinis maistas, čiulptukai, vežimėliai, automobilinės kėdutės, lopšiai, maniežai ir pan. populiarumas, be to, tam pasitarnauja ir tai, kad net ir patys mažiausi vaikai gali turėti atskirą kambarį. Nors mama daug kalba su vaiku ir dažnai jį mato, tačiau tai vistiek išlaiko didelį atstumą tarp jos ir vaiko. Daug fizinio artumo, kuris neišvengiamas maitinant krūtimi, tiesiog nedera su tokiu kūdikio priežiūros tipu.
Daugelis žmonių mūsų visuomenėje mano, kad kuo ilgiau vaikas žindomas, tuo labiau jis tampa priklausomas nuo to, nors iš tiesų yra kaip tik priešingai. Prisirišimą tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad vaikas, kurio su amžiumi susiję poreikiai nuolat ir deramai patenkinami, taip pirmiausiai išsiugdo tokį svarbų pirminį pasitikėjimą ir per iš to išplaukiantį prisirišimą prie mamos vėliau atėjus tam tinkamam metui gali lengviau nuo jos atsitraukti.
Dėl reklamos ir žiniasklaidos įtakos šiandien moters krūtys yra stipriai seksualizuotos – dabartinėje vartojimo visuomenėje jos tarnauja kaip paskata pirkti. Tokiu būdu jų biologinė maisto šaltinio ir nuraminimo garantijos kūdikiui funkcija visiškai nuneigiama.
Dėl šios priežasties maitinimas viešumoje kai kam neatrodo normaliu, šiuo reiškiniu bjaurimasi kaip atstumiančiu, jis sukelia daug karštų diskusijų. Todėl maitinančios motinos neišvengiamai atkreipia restorano ar muziejaus personalo dėmesį, ypač tada, kai žindomas mažylis nebėra kūdikis. Logiškas tokio požiūrio rezultatas – daugelis mamų savo paaugusio vaiko viešumoje nebemaitina, o tai savo ruožtu lemia tai, kad mažai žmonių nutuokia, kiek metukų amžiaus ir vyresnių vaikų vis dar yra žindomi.
Kas ilgai žindančioms motinoms ypač sunku?
Ilgiau nei įprastai maitinančios motinos labai dažnai patiria tokį visuomenės spaudimą, kad galiausiai vistiek yra priverčiamos atjunkyti savo mažylį. Kitos mamos, kurios visiškai nemaitino arba maitino labai trumpai, kartais ginčijasi dėl ilgalaikio žindymo ir kritikuoja ilgai žindančias mamas, galimai taip nesąmoningai norėdamos nuraminti savo pačių sąžinę dėl ankstyvo atjunkymo.
Todėl motinoms, kurios ilgai maitina krūtimi, reikia labai didelio pasitikėjimo savimi – tikėjimo savo instinktais, savo vaiku – kad iš aplinkinių ir specialistų girdimi komentarai nepalaužtų jų ir nepriverstų atsisakyti žindymo.
Tokiu atveju didžiausiu ramsčiu įvardijamas partneris, palaikantis ilgalaikį žindymą. Jeigu vaiko tėvas nesutinka su ilgalaikiu žindymu, mamai tampa labai sunku toliau maitinti savo atžalą krūtimi.
