Nutukimas yra viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės sveikatos sutrikimų, kuris sparčiai plinta tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų. Tai lėtinė liga, kuri lemia daugelio kitų susirgimų, tokių kaip cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos bei sąnarių pakitimai, vystymąsi. Nutukimo mastas pasaulyje nuolat didėja, todėl tampa būtina ieškoti būdų, kaip užkirsti kelią jo plitimui ir mažinti jo sukeltas pasekmes.
Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytojos dietologės Justės Parnarauskienės, nutukimas yra lėtinė liga, kuri vystosi palaipsniui ir ilgą laiką gali būti tinkamai nevertinta ir nediagnozuota: „Apie nutukimą kaip apie sveikatos sutrikimą, kaip apie ligą pradėta kalbėti visai neseniai – tokiai diagnozei yra vos dešimtmetis. Dar ir dabar dažnai galima išgirsti, kad tai yra tiesiog valios nebuvimas. Tačiau ši liga atitinka visas ligos sąvokas: ji turi priežastis, fiziologinis mechanizmus, kaip ir kitos lėtinės ligos turi komplikacijas. Jo atsiradimą lemia ne tik netinkami mitybos įpročiai, bet ir genetiniai bei hormoniniai veiksniai.“
Kokios yra pagrindinės nutukimo priežastys?
Nutukimą lemia ne vien tik per didelis suvartojamo maisto kiekis, bet ir daugybė kitų veiksnių. Genetinis polinkis gali nulemti didesnį riebalinės masės kaupimąsi organizme. Taip pat kai kurių vaistų, pavyzdžiui, gliukokortikoidų ar antidepresantų, vartojimas gali didinti apetitą ir skatinti kūno masės augimą. Hormoniniai sutrikimai, tokie kaip skydliaukės hipofunkcija, daro įtaką medžiagų apykaitai ir gali prisidėti prie nutukimo vystymosi. Gydytoja dietologė J. Parnarauskienė: „Sotumo jausmo ir malonumo valgant sutrikimai sukelia polinkį persivalgyti, o tai dar labiau didina kūno masę. Be to, netinkami maitinimosi pasirinkimai – perdirbtas maistas, saldinti gėrimai ir greitasis maistas – sudaro palankias sąlygas nutukimui formuotis. Pagrindinė priežastis išlieka energijos disbalansas: kai organizmas gauna daugiau kalorijų nei sunaudoja, perteklius yra kaupiamas kaip riebalai.“
Nutukimo komplikacijos ir jų gydymo sudėtingumas
Nutukimas sukelia ne tik fizines, bet ir psichologines pasekmes. Dėl riebalinės masės pertekliaus gali kilti arterinė hipertenzija, sąnarių skausmai, didėja rizika susirgti antro tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Nutukimas gali sukelti daugybę komplikacijų – nuo metabolinių sutrikimų iki širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo cukrinio diabeto, sąnarių skausmų ir net psichologinių pasekmių, – teigia gydytoja dietologė J. Parnarauskienė. – Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai, sergantys nutukimu, dažnai patiria psichologinių sutrikimus, jiems būdingos depresinės nuotaikos ir žema savivertė. Tai gali paveikti ir jų akademinius pasiekimus – neretai pastebima, kad vaikų, turinčių nutukimą, žinios vertinamos prasčiau nei jų normalios kūno masės bendraamžių. Didesnė kūno masė tampa ne tik fizine, bet ir socialine kliūtimi, dėl kurios vaikai gali jaustis atstumti, vengti aktyvaus gyvenimo būdo ir prarasti motyvaciją siekti geresnių rezultatų.“Nutukimo gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, kuris reikalauja daugelio organizmo sistemų sureguliavimo. Net jei šiuo metu nėra metabolinių pokyčių, jie gali atsirasti bet kada, todėl būtina imtis priemonių nutukimo komplikacijoms užkirsti kelią.
Ką reikėtų keisti maitinimesi?
Nutukimas glaudžiai siejamas su maitinimosi įpročiais, todėl labai svarbu suprasti, kokie veiksniai lemia tinkamą maisto pasirinkimą. Žmogaus organizmas priklauso nuo to, ką ir kaip valgome, todėl netinkama maitinimasis gali sutrikdyti organizmo balansą ir sukelti riebalų kaupimąsi.
„Dažna vaikų ir paauglių maitinimosi klaida – perdirbto maisto ir saldintų gėrimų vartojimas. Juose gausu pridėtinio cukraus ir riebalų, tačiau trūksta būtinų vitaminų ir mineralų, kurių trūkumas organizme lemia biocheminių reakcijų sutrikimus. Dėl to žmogus jaučiasi apsunkęs, mažėja noras judėti, o mažesnis fizinis aktyvumas tik dar labiau skatina kūno masės didėjimą“,– pabrėžia gydytoja dietologė J. Parnarauskienė.
Maitinimosi klaidos ir sveikatai palankus maitinimasis
Dažna klaida – nepakankamas maistinių medžiagų balansas. Jei racionas per daug ribojamas, organizmas ima tarsi taupyti maistines atsargas, medžiagų apykaita sulėtėja. Kita problema – per didelis perdirbto maisto vartojimas, kuris ne tik skatina nutukimą, bet ir blogina bendrą savijautą.
„Sveikatai palankus maitinimasis– tai įvairus, subalansuotas maistas, kuriame gausu vaisių, daržovių ir pilno grūdo produktų. Jis ne tik padeda palaikyti tinkamą kūno masę, bet ir užtikrina gerą savijautą bei organizmo funkcijas, – aiškina gydytoja dietologė J. Parnarauskienė. – Tačiau svarbu ne tik ką valgome, bet ir kaip valgome. Dėmesingas valgymas – tai gebėjimas sutelkti dėmesį į maistą, valgyti lėtai, be pašalinių dirgiklių, tokių kaip ekranai, gerai sukramtyti maistą ir pajusti sotumo jausmą.“
Šeimos vaidmuo formuojant tinkamus maitinimosi įpročius
„Šeimos įpročiai ir maisto pasirinkimai daro didžiulę įtaką vaikų sveikatai. Jei namuose dominuoja sveikatai palankūs produktai ir reguliari mityba, vaikai perima šiuos įpročius ir rečiau susiduria su nutukimu, – sako gydytoja dietologė J. Parnarauskienė. – Jei namuose dominuoja perdirbtas maistas, nereguliarus valgymas ir mažas fizinis aktyvumas, vaikai perima šiuos įpročius. Valgymas kartu, tinkamų produktų pasirinkimas ir reguliarus maisto ruošimas gali padėti užkirsti kelią nutukimui. Svarbu, kad tėvai patys rodytų gerą pavyzdį, skatintų aktyvų gyvenimo būdą ir tinkamą požiūrį į maistą.“
Gydytoja pastebi, kad kartais pernelyg paprastai ir neadekvačiai vertiname mitybos reikšmę. Juk pakeisti gyvenseną suaugusiems arba ugdyti įpročius vaikystėje – tai sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pastangų ir žinių: „Į kitas lėtines ligas, kitaip nei į nutukimą, žiūrime daug rimčiau. Nutukimas nėra tiesiog apsileidimo požymis – tai rimta sveikatos būklė, kuri reikalauja gydymo ir tinkamo visuomenės požiūrio“, – sako gydytoja dietologė J. Parnarauskienė.
Dalyvavimas projektuose – nauda pacientams
Santaros klinikos dalyvauja Europos komisijos inicijuotame projekte EPROBES (angl. Early Prevention of Obesity), atlikdama du tyrimus. Santaros klinikų gydytojai tyrėjai siekia įvertinti ryšį tarp motinos padidėjusios kūno masės ir neišnešiotų ir (arba) mažo gimimo svorio naujagimių ir kūdikių augimo, kūdikių riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, raidos sutrikimais. Nutukimo išsivystymas vaikystėje priklauso nuo genetinių ir aplinkos veiksnių. Motinų nutukimas siejamas su didesne rizika vaikams sirgti nutukimu, taip pat siejamas su didesne priešlaikinio gimdymo rizika, pakitusia raida. Visgi mažiau yra žinoma apie motinų nutukimo pasekmes augimui, raidai bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikai pačiais pirmaisiais gyvenimo metais. Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai ne tik leis geriau suprasti, kaip motinos nutukimas veikia naujagimių ir kūdikių augimą, vystymąsi, bet ir leis nustatyti pačius anksčiausius vaikų nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
Kitame projekto tyrime vertinama 2–17 metų vaikų širdies ir kraujagyslių bei metabolinių ligų komplikacijų rizika esant vaikų ar paauglių nutukimui ir jų kitimą taikant gyvensenos korekcijas.
Pasak gydytojos dietologės J. Parnarauskienės, pacientams dalyvavimas mokslinio tyrimo projekte suteikia reikšmingą naudą: „Jų sveikata išsamiai ir nuodugniai ištiriama moderniais metodais, o visi reikalingi tyrimai atliekami greitai ir vieno apsilankymo metu, taip išvengiant ilgų laukimo eilių ir daugybinių vizitų. Be to, tyrimai pakartotinai atliekami po metų, leidžiant stebėti sveikatos pokyčius, laiku pastebėti galimus sutrikimus ir, jei reikia, koreguoti gydymą bei gyvensenos įpročius, siekiant geriausių rezultatų.“
