JUS PASITINKA ATSINAUJINĘS TAVO VAIKAS
Besiruošiant matematikos brandos egzaminui: kaip išvengti praėjusių metų nesėkmės?

Besiruošiant matematikos brandos egzaminui: kaip išvengti praėjusių metų nesėkmės?

Praėjusiais metais prasidėjusi pandemija ir karantinas švietime labiausiai atsiliepė abiturientams – 2020 metų valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau nei 30 proc. abiturientų, nors 2019-ais šis skaičius nesiekė nė 18 proc. Švietimo ekspertai vardino įvairias nesėkmės priežastis – ir nuotolinį pasiruošimą, ir sunkias užduotis, tačiau ko išmokome ir ką dar įmanoma spėti padaryti, kad toks scenarijus nepasikartotų ir šiemet? 

Universitetų dėstytojai pataria, kaip iš gausos mokymo(si) priemonių išsirinkti tinkamiausias, kaip planuoti laiką ir valdyti stresą, o kartu atkreipia dėmesį, jog rimtų pokyčių sulauksime tik tuomet, kai švietimas taps visuomenės prioritetu.

Pasikeitė dėmesys švietimui

„Praėjusių metų matematikos brandos egzaminų rezultatai nemaloniai nustebino Lietuvos visuomenę. Bet, kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Visuomenei parūpo jos jaunosios kartos išsilavinimas. Bene ryškiausiais šių metų bruožais, abiturientams rengiantis egzaminams, laikyčiau ypatingą visuomenės dėmesį, išskirtinę pasiūlos ir pasirinkimų įvairovę bei didesnį ugdymo(si) priemonių prieinamumą“, – teigia doc. dr. Bronė Narkevičienė, Kauno technologijos universiteto, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto dekanė.

Doc. dr. Bronė Narkevičienė
Doc. dr. Bronė Narkevičienė
KTU archyvo nuotr.

Švietimo ekspertas, pedagogas, Vilniaus universiteto dėstytojas ir socialinių mokslų daktaras Simonas Šabanovas laikosi nuomonės, kad egzaminų sistemoje turėtų atsirasti vertinimo nuoseklumas ir išdėliojimas dalimis per ilgesnį laiką – pavyzdžiui nuo 11 klasės.

„Egzaminai dalinai parodo kaip sekėsi įsisavinti juos nuo priešmokyklinės klasės, todėl jų rezultatai negali būti vertinami vien kaip nuotolinio ugdymo pasekmė. Ruošiantis egzaminams svarbi metodų įvairovė, kurią sudaro ir komandinis ir savarankiškas darbas. Geresniam startui svarbi mokytojo, šeimos ir draugų pagalba, bet nuosekliai mokantis jos turi mažėti, nes pats egzamino darbas yra savarankiškas. Kartu reikia suprasti, kad egzaminai negali parodyti visų gebėjimų, o tik tos dienos situaciją ir konkrečias temas. Paprastai sakant, ko buvo klausiama egzamino užduotyse, nebūtinai yra tai, su kuo mokinys susidūrė platesniame kontekste ar patirtyje. Be to, nemaža dalis mokinių rašo darbus strese ir todėl nesugeba egzamino metu parodyti visų savo galimybių“, – teigia S. Šabanovas.

Patarimai, kaip planuoti laiką

Norint geriau prisitaikyti prie dabartinės situacijos S. Šabanovas pateikia patarimus, kaip ruoštis kuo efektyviau.

S. Šabanovas
S. Šabanovas
Pranešimas spaudai

„Matematika – tai mąstymo ugdymo būdas. Jame išmokstame taikyti įvairius logikos principus – jais verta ir vadovautis. Abiturientams naudinga su bendraamžiais susiorganizuoti neformalias (be mokytojo) pasiruošimo grupes, kuriose galima dalintis informacija, palaikymu, sprendimais. Pastangos paaiškinti temą kitiems – klasės draugams ar net jaunesniems mokiniams – labai padeda geriau įsisavinti ir įsiminti esmę. Dar viena naudinga priemonė – pasižymėti visus kylančius probleminius klausimus, kuriuos vėliau galima būtų išsiaiškinti bendraamžių grupėse arba mokytojo konsultacijos metu. Taip nepasimes žinių spragos“, – vardina S. Šabanovas.

Jis taip pat skatina naudotis struktūruota informacija ir rasti patį patogiausią metodą – vieniems geriau padeda užrašai, kitiems vadovėlis, kiti renkasi profesionalų parengtus patarimų leidinius, „Korepetitoriaus“ ar  kitus papildomo mokymosi leidinius bei skaitmeninius resursus. Derinant individualų darbą, grupines konsultacijas, darbą su mokytoju ir laisvalaikį patariama kiekvienai iš šių veiklų skirti po 20 proc. dienos laiko.

Daugiau dėmesio ir priemonių

Kaip pastebi doc. dr. B. Narkevičienė, praėjusiųjų metų matematikos brandos egzamino rezultatų akibrokštas privertė suskubti imtis pokyčių. Pasak docentės, šiemet abiturientai jau gali naudotis didele įvairių institucijų pagalbos pasiūla: Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija susistemino visą siūlomą pagalbą svetainėje „pagalbamokytis.lt“, nemokamas nuotolines paskaitas rengiantis egzaminams siūlo Kauno technologijos universitetas ir kiti universitetai, be to, dėstytojai yra pateikę filmuotą ar metodinę medžiagą, kuria abiturientai gali nemokamai naudotis universiteto „Moodle“ sistemoje. Kai kurios savivaldybės savo ruožtu sutelkė pedagoginius ir finansinius resursus, kad padėtų abiturientams ir siūlo jiems nemokamus parengiamuosius kursus, tuo tarpu leidyklos pasirūpino popierinėmis bei skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis. Be to, kursai ir pagalba siūlomi ne tik mokiniams, siūloma ir jų mokytojams.

Kaip išsirinkti mokymo(si) būdą?

Mokymosi priemonių įvairovė yra gera žinia, tik ji reikalauja gebėjimo atsirinkti ir derinti skirtingus šaltinius, kas ne visuomet pavyksta. Šiemet vasario mėnesį leidyklos „Šviesa“ užsakymu atliktas „Norstat“ tyrimas, kurio metu buvo apklausta 500 mokinių tėvų visoje Lietuvoje, atskleidė, kad net 37% gimdytojų mano, jog priemonių naudojimas nėra subalansuotas. Daugiausiai disbalanso pastebi vyresnių klasių moksleivių tėvai – taip atsakė daugiau nei 40% iš jų.

Dar vienas sunkumas karantino metu – būtinybė didžiąją dalį laiko mokytis savarankiškai. To paties tyrimo duomenimis, net 50% moksleivių tėvų vertina, jog vaikai daugiau dirba savarankiškai, daugiausia – Panevėžio moksleiviai (63%), mažiausiai – Šiaulių (39%). Išaugusį savarankiško darbo laiką pažymėjo ir apie 40% vyresniųjų klasių tėvų.

Mokantis tokiomis sąlygomis, dr. B. Narkevičienė abiturientams pataria pasinaudoti didele pagalbos mokymuisi pasiūla ir išsirinkti kokybiškiausią mokymosi būdą bei priemones. Tuomet svarbu nuosekliai dirbti, nesiblaškyti, nepalikti nesuprasto uždavinio neišspręsto.

„Esmė yra supratimas, todėl klauskite mokytojo tol, kol suprasite, kaip ir kodėl būtent taip reikia spręsti. Taip pat būtinai dalyvaukite testavime, kurį siūlo ministerija ar leidyklos – taip sužinosite, kuriose temose reikia sustiprinti žinias. Laiko dar yra, todėl tikslingai dirbant tandeme kartu su mokytoju, galima ženkliai sustiprinti matematinių žinių sistemą, o tuomet pagerinti ir supratimą. Pasitikėkite savimi – tie, kas nuosekliai mokėsi 12 metų, tie, kurie skirs laiko ir pastangų žinių ir gebėjimų susisteminimui prieš egzaminą, tikrai bus sėkmingi ir parodydami rezultatus egzamino metu“, – teigia dr. B. Narkevičienė.

Vien priemonių nepakanka

Mokslininkė kartu pastebi, jog be savivaldybių, ministerijos, universitetų pastangų, finansinių bei žmogiškųjų resursų, pačių abiturientų motyvacijos ir pastangų klausimas yra be galo svarbus.

„Kaip sako sena rytiečių patarlė, net ir vienas žmogus gali atvesti kupranugarį prie vandens, bet net keturiasdešimt žmonių neprivers jo gerti, jei jis pats nenorės. O motyvacija mokytis priklauso nuo daugelio asmenybės, šeimos ir visuomeninio gyvenimo veiksnių. Vis dar galime girdėti ar skaityti esą vien tik mokykla ir mokytojai bei švietimo sistema yra atsakingi už mokinių mokymąsi ir jo rezultatus. Dar mėgstama pridurti, kad egzaminų metu klausiama ne to ar ne taip, todėl rezultatai blogi. Tačiau neturime pamiršti, kad ugdymo realybė turi hierarchinį pobūdį“, – teigia KTU docentė.

Dr. B. Narkevičienė primena mokslininkų požiūrį, kad valstybės, visuomenės lygmenyje priimami sprendimai ir vyraujančios vertybinės nuostatos persmelkia visus kitus realybės lygmenis. Tai lemia, ar visuomenėje vyrauja pagarba išsilavinimui, kultūrai, mokslui. Tuo tarpu vaikai, jaunimas tai jaučia ir atitinkamai formuoja savo motyvaciją elgtis, gyventi vienaip ar kitaip.

„Mūsų jaunoji karta yra visuomenės atspindys, todėl jai užauginti reikia sutelktinių pastangų. Perfrazuojant filosofą Antaną Maceiną, jei norime, kad mūsų tauta neliktų tik kitų tautų žygių stebėtoja, turime ir toliau nuosekliai tobulinti mūsų jaunosios kartos ugdymą(si) ir jo sąlygas. Visuomenės bendrasis išsilavinimas, intelektualumas, gebėjimas spręsti problemas aktualus visiems iki vieno – nuo aktyvaus verslo, pramonės, mokslo, žemės ūkio, kultūros veikėjo iki augančio ar jau pensiją gaunančio tautiečio. Gal kai kam ir patogu tvarkytis šalyje, kai joje mažiau piliečių, galinčių analizuoti valdžios sprendimus, bet žmonėms tikrai reikia gyvenimo vertybiškai brandžioje ir mąstančioje visuomenėje“, – mano dr. B. Narkevičienė.

Egzaminai – tik laikinas etapas

Tuo tarpu abiturientams, nerimaujantiems, kad per egzaminą sulauks klausimų, apie kuriuos net nesimokė, leidyklos „Šviesa“ švietimo ekspertas S. Šabanovas pataria nesijaudinti ir žvelgti į šį gyvenimo tarpsnį plačiau.

„Mokaisi, studijuoji, atrandi visą gyvenimą. Egzaminai yra tik etapas. Mokymosi procese svarbiausia mokėti atrasti žinias, jas pasikartoti ir pritaikyti. Todėl natūralu, kad reikia kelti sau iššūkių, kuriuos įveikdami galime tobulėti“, – teigia S. Šabanovas.

Reziumuodamas svarbiausius uždavinius iki egzamino, jis išskiria aiškią dienotvarkę, aiškų planą kaip keliamus iššūkius priimti ir spręsti. Jeigu kyla įtampų – būtina netylėti ir pasikalbėti su artimu žmogumi ar pasikonsultuoti su mokyklos psichologu, kaip įveikti stresą. Jį patiriame visi ir ieškome būdų sumažinti. Dar vienas dėmuo yra jau minėtos mokymosi priemonės, kurios turi būti struktūruotos, patikimo ir svarbiausia – prie širdies.

author avatar
super_admin
Mano išsaugoti straipsniai

SKAITOMIAUSI