Jau netrukus pirmą kartą mokyklos slenkstį peržengsiantys pirmokai Rugsėjo 1-osios laukia nerimaudami. Nežinomybė dėl to, kaip ateinančiais mokslo metais pamokos vyks pandemijos akivaizdoje, šį nerimą tik sustiprina.
Kokių sunkumų patiria pirmokas
Pasak A. Gaižutienės, didžiausi iššūkiai vaikui kyla dėl kokybiškai pasikeitusios veiklos. Nuo žaidimų pereinama prie mokymosi. Darželio žaislus pakeičia mokyklos vadovėliai, pratybos, rašymo priemonės.
„Vaikui tenka adaptuotis prie klasės aplinkos, mokyklos patalpų, lauko teritorijos, – sako priešmokyklinio ugdymo specialistė. – Didelę įtaką vaikui turi pakitęs dienos režimas. Nebelieka pietų miego, kuris, nors vaikų dažniausiai nemėgstamas darželyje, bet labai reikalingas.“
Jei yra galimybė, pravartu iš anksto susipažinti su būsimąja mokytoja, klasės aplinka, mokykla, jos teritorija. Taip rugsėjį vaikas jausis saugiau žinomoje aplinkoje.
Kuo anksčiau vaiką pradėkite pratinti prie mokyklos režimo. Į darželį vaikas galėjo atvykti ne tiksliai nustatytu metu, tačiau į pamokas svarbu nevėluoti. Punktualumą reikėtų ugdyti nuo mažens.
Pasikalbėkite su vaiku apie dienos mokykloje struktūrą. Paminėkite, kad po kiekvienos pamokos būna pertrauka, kai galima nueiti į tualetą ar užkąsti. Ilgosios pertraukos metu pietaujama, einama į lauką ir taip toliau.
Kartu su vaiku pasiruoškite mokyklai (įsigykite kuprinę, kanceliarines priemones, sportinę aprangą, ir kt.). Nenustebkite ir negėdinkite vaiko, jei kartu su vaiku į mokyklą iškeliaus ir kuprinėje įsitaisęs mylimas žaisliukas. Su „draugu“ juk drąsiau.
Tėvai turėtų nepamiršti, kad itin svarbu formuoti teigiamą nuostatą mokyklos ir mokymosi atžvilgiu. Akcentuokite vaikui, kad prireikus visada galima kreiptis į suaugusiuosius.
Svarbu bendradarbiauti
A. Gaižutienė primena, kad Lietuvoje ikimokyklinio, priešmokyklinio bei pradinio ugdymo programos tarpusavyje suderintos ir palengvina sklandų perėjimą iš ikimokyklinio į priešmokyklinį ugdymą, o vėliau į mokyklą.
Pasak pašnekovės, tiek tėvų, tiek mokytojų užduotis – sudaryti visas įmanomas sąlygas vaikui patirti sėkmę, o pereinant iš priešmokyklinio ugdymo į pradinį, vaikas turi jaustis savarankiškas, drąsus bei žingeidus. .
„Išleidžiant vaiką į pirmą klasę, reikėtų laikytis panašių rekomendacijų, kaip ir rengiant jį darželiui ar priešmokyklinei grupei, – pataria A. Gaižutienė. – Svarbu ir toliau kryptingai bendradarbiauti pedagogams, tėvams (globėjams) ir kitiems specialistams. Tėvai turi padėti pedagogui geriau pažinti vaiką – papasakoti apie vaiko polinkius, interesus, pomėgius, charakterio ypatybes bei bruožus. Tai padės pedagogui geriau numatyti konkretaus vaiko ugdymo planą atsižvelgiant į vaiko galimybes bei tėvų lūkesčius.“
Pasiruošimas mokyklai nesiejamas vien tik su pažinimo kompetencija, raidžių ar skaičių pažinimu, gebėjimu skaityti ar rašyti. Sėkmingą vaiko raidą patvirtina tolygiai išplėtotos visos vaiko gebėjimų sritys, tačiau ypatingas dėmesys yra atkreipiamas į socialinę ir emocinę raidą. Nuo vaiko emocinės, socialinės, fizinės brandos, vaiko savarankiškumo, gebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti, sugebėjimo užmegzti naujus kontaktus tiek su suaugusiaisiais, tiek su vaikais priklauso kaip jis gebės adaptuotis mokykloje.
Kaip stiprinti pasitikėjimą savimi
Vaikas turi tvirtai žinoti, kad tėvai juo tiki ir pasitiki, o susidūręs su iššūkiais jis visada sulauks tėvų palaikymo ir paramos. Šiame amžiuje labai svarbu, kad vaiko pasitikėjimas savimi būtų ugdomas fiziškai ir psichologiškai saugioje aplinkoje. Jeigu vaikas nesijaučia aplinkoje saugiai ir užtikrintai, tuomet jo pasitikėjimas savimi tik silpsta.
„Svarbu, kad aplinka, kurioje vaikas auga, ugdosi, būtų saugi ir priimtų vaiką tokį, koks jis yra. O jis unikalus, – teigia gabių vaikų ugdymo programoje „Gifted“ bendradarbiaujanti R. Gecevičienė. – Tiek tėvai, tiek pedagogai turi pastebėti ne tik didelius, bet ir mažus vaiko pasiekimus, nes tai kelia vaiko savivertę. Šiame amžiuje reikia leisti vaikams priimti sprendimus savarankiškai, ugdyti jų pasitikėjimą savimi, leisti pasijusti reikšmingais ir taip motyvuoti eiti pirmyn.“
Augdamas tokioje aplinkoje vaikas nebijos kurti, ieškoti, atrasti, eksperimentuoti, klausti ir klysti. Savimi pasitikintis ir klysti nebijantis vaikas pasieks žymiai daugiau nei galime įsivaizduoti, todėl turime auginti vaikams sparnus, kad jie galėtų skristi.
„Pastebėjus vaiko talentus ir ypatingus gebėjimus padėsime vaikui augti, atrasti mokymosi malonumą ir kūrybos džiaugsmą“, – įsitikinusi pašnekovė.
