Vaikui pradėjus kasdien žygiuoti į mokyklą, tėvų pečius užgula naujas rūpestis ir atsakomybė – mokslai.
Tai tampa ne tik mokinio, bet ir šeimos reikalu, nes mažajam mokantis dažniausiai prireikia pagalbos, o mokymosi procesą reikia prižiūrėti, norint išugdyti rimtą požiūrį į mokslus. Kaip užtikrinti, kad vaiko mokyklinis gyvenimas eitųsi sklandžiai ir kaip prie to reikėtų prisidėti tėveliams, patarimais ir mintimis dalinasi „Galimybių arsenalo” psichologė ir lektorė Dalia Arestovičienė.
Koks tėvų vaidmuo vaiko mokymosi procese?
Tėvų vaidmuo mažojo mokinio gyvenime yra labai reikšmingas. Jau ateidami į pirmą klasę mokiniai su savimi atsineša šeimos požiūrį į mokslus. Besimokydami jaučia tėvų lūkesčius, mato ar tėvai domisi pasiekimais, ar namuose yra sudaromos sąlygos mokytis.
Kiekvieną dieną namuose vaikai patiria realų pavyzdį ir iš to mokosi. Juk nuo pat mažens mažieji yra linkę lygiuotis į šalia esančius, o tėvai – artimiausi ir kasdien matomi žmonės. Norint užtikrinti skaldų mokymosi procesą, patartina įsitraukti į atžalos mokyklinį gyvenimą jam patariant, nukreipiant tinkama linkme, padrąsinant, sudrausminant. Jeigu domėsitės jūs, vaikai supras, jog mokslai yra pakankamai svarbi gyvenimo dalis ir perims jūsų atsakingą požiūrį.
Ar tėvai turi padėti atžaloms atlikti namų darbų užduotis?
Dažnai kyla diskusijos, kiek tėveliai turi įsitraukti į patį mokymosi procesą. Argumentų yra įvairių, tačiau vis dėlto patartina nepersistengti ir atskirti vaiko atsakomybes nuo jūsų. Namų darbai dažniausiai privalo būti atlikti savarankiškai ir ne jūs turite pulti atlikti užduočių, kai vaikas pasiduoda iškilus pirmam neaiškumui. Tėvai savo vaikui padėti daryti namų darbus dažniausiai turėtų šiais atvejais:
– kai vaikas pats paprašo pagalbos;
– kai mokytojas yra davęs užduotį namų darbus atlikti kartu su tėvais;
– kai vaikas turi spragų (pvz., dėl ligos);
– pagalbos dažniau gali prireikti tuomet, kai vaikas dar mokosi pradinėje mokykloje ir jo įgūdžiai mokytis savarankiškai dar tik formuojasi.
Tačiau bet kokiu atveju turėtų būti kreipiamas individualus dėmesys į konkretų vaiką: į jo savarankiškumo lygį, gebėjimus , atsakomybės jausmą ir kt. Taip pat svarbu prisiminti, kad tėvai turi padėti vaikui išmokti mokytis, o ne atlikti viską už atžalą.
Ką daryti, jeigu vaikui nesiseka mokslai?
Nesisekimo priežasčių gali būti daugybė: pradedant sveikatos sutrikimais baigiant paprastu tingėjimu, todėl ir sprendimo būdai yra labai skirtingi. Svarbiausia yra išsiaiškinti, kodėl būtent vaikui nesiseka. Atkreipkite dėmesį, ar nesėkmės lydėjo nuo pradžių, o gal atsirado po tam tikrų įvykių, pvz.: vaikas pakeitė mokyklą, pasikeitė mokytojas, po ligos atsirado spragų, vaikas išgyveną netektį. Geriausia, ką tėvai gali padaryti, tai domėtis ir kalbėtis su pačiu vaiku.
Žinoma, jei vaikas sveikas, patenkinti jo fiziologiniai poreikiai bei nenutiko didelių stresinių situacijų tėvai visada gali pagelbėti tokiais būdais kaip:
– pagelbėti susiplanuojant laiką ir išsikeliant tikslus;
– sudaryti tinkamą aplinką namų darbų ruošai;
– skirti vaikui dėmesio ir laiko;
– palaikyti ir pasitikėti vaiku;
– padėti atrandant tinkamus mokymosi būdus;
– kartais tiesiog netrukdyti – pernelyg dažnas tikrinimas, gąsdinimas, spaudimas, pažymių ar ateities akcentavimas padaro „meškos paslaugą” ir dar labiau pablogina situaciją.
Kitas svarbus dalykas, į ką turėtų atkreipti dėmesį tėvai – ar jų pačių lūkesčiai vaiko atžvilgiu nėra pernelyg aukšti ir idealizuoti. Jei vaikas nesimoko vien aukščiausiais pažymiais arba jei namų darbus atlieka dvigubai ilgiau nei mamos draugės dukra besimokanti toje pačioje klasėje, dar nereiškia, kad vaikui nesiseka.
Kaip atrasti tinkamą vaiko mokymosi stilių?
Mokslo rezultatai gali labai priklausyti nuo to, kokiais būdais vaikas mokosi. Kartais atžalos pasirinktas mokymosi tipas gali jam visiškai netikti ir net kliudyti pasiekti galimų rezultatų. Šiuo atveju, tėvai yra tie, kurie turi patarti ir padėti surasti tinkamą būdą. Koks yra vaiko vyraujantis mokymosi stilius dažnai galima pasakyti vien atidžiau vaiką pastebėjus:
Kokius žodžius vaikas dažniau vartoja (pvz.: „Ar girdėjai, ką jie pasakojo?”, „Ar matei, kaip gražu?”)?
Kaip ruošia namų darbus: tvarkingai atsisėdęs prie stalo, o gal viduryje kambario ir dar įsijungęs muziką?
Mieliau dirba vienas ar grupėje?
Kaip elgiasi įsigijęs naują daiktą: skaito instrukciją, tyrinėja pats ar žiūri mokomąjį filmuką?
Psichologė Dalia Arestovičienė teigia, jog radus atsakymus, galima nesunkiai nustatyti, kuris mokymosi stilius yra vyraujantis ir kokie mokymosi metodai kiekvienam stiliui yra tinkamiausi. Su visa šia informacija lektorė supažindins savo pranešime konferencijos metu.
Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo“, vyks jau antrą kartą organizuojama konferencija “ATSAKINGA TĖVYSTĖ”. Šiais metais konferencijoje auklėjimo ir mokymo profesionalai pranešimus skaitys „nepatogiomis”, tačiau labai aktualiomis temomis apie vaikus ir paauglius. Daugiau informacijos rasite čia.