Iš ryto filmukai, popiet – žaidimai internete. Daugelis tėvų neįvertina žiniasklaidos grėsmės, nes yra įsitikinę, kad jų šeima tvirta, ir tai, ką vaikas mato televizoriuje arba kompiuteryje, jam nepakenks. Kažin, ar neklystame taip manydami?
Svarbiausia – skirti vaikui pakankamai laiko
Labai svarbu yra kalbėtis apie tai, ne tik ką vaikas daro, bet ir ką mato televizoriuje ar kompiuteryje, tvirtina Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistė Rūta Babravičienė. Žurnale “Science” paskelbtame tyrime įrodytas tiesioginis smurto televizijoje ir smurto gyvenime reiškinys. Tyrimo duomenimis, televizija veikia lyg uždelsto veikimo bomba.
Jeigu keturiolikmetis pradės dažniau žiūrėti televiziją, tikimybė, jog jis pažeis įstatymus sulaukęs pilnametystės, padidės. Tarp tų, kurie būdami 14 metų televizorių kasdien žiūrėjo iki vienos valandos, įstatymų pažeidėjais tampa 6 procentai. Tačiau jei jie žiūrėjo televiziją po dvi valandas kasdien, bėdų su teisėtvarka turės jau virš 20 procentų, žiūrėjusių tris valandas – net 30 procentų vaikų.
Kaip nepadauginti kompiuterio?
Laikas, praleistas prie kompiuterio, ir vaiko amžius turi atitikti. Kompiuteriu ikimokyklinio amžiaus vaikas turėtų naudotis iki pusės valandos per dieną. Būtina parinkti vaikui žaidimus, kuriuose nebūtų smurto scenų. Taip pat sudaryti ir aptarti naudojimosi kompiuteriu taisykles, prižiūrėti, kokiuose interneto puslapiuose vaikas lankosi. Egzistuoja ir specialios programos, skirtos užblokuoti neigiamą įtaką vaikui galinčius turėti tinklalapius.
Televizorių žiūrint tamsoje gadinamos akys
Nuo gimimo iki 10-12 metų auga regos organai, sparčiai formuojasi atskiros regos funkcijos. Taigi, reikia riboti laiką, praleistą žiūrint į televizijos ar kompiuterio ekraną. Televizorių rekomenduojama žiūrėti ne iš mažesnio kaip trijų metrų atstumo, taip pat ne tamsoje – kambaryje turėtų degti šviesa. Žiūrėti televizorių nepatartina ilgiau kaip dvi valandas per dieną ir negalima aklai pasikliauti užrašais, nurodančiais vaiko amžių (pvz., N-7), nes dažnai jie neatitinka turinio.
Žiūrėti televiziją vaikui patartina kartu su tėvais
Būtina kalbėti apie tai, kas gali išgąsdinti vaiką, paaiškinti, kad filmai neatitinka tikrovės. Pasak medicinos psichologės R. Karalienės, berniukams reikalingi nuotykiai, net kovinės scenos, tačiau saikingai. Mažyliams televizijos laidos – tai eilė epizodų, neturinčių jokio turinio. Maži vaikai pirmiausia pradeda suvokti tai, ką jie jau pažįsta. Jie tapatina save su kitais vaikais bei tais, kurie yra maži ir silpni, pvz., mažais gyvūnėliais. Jie taip pat tiki, kad tai, kas vyksta ekrane, įvyks ir su jais. Vaikai jaučiasi tarsi patys dalyvautų veiksme.
Padrikas scenas jungti į vientisą veiksmą filme vaikas sugeba nuo šešerių metų amžiaus. “Vaikai ima kopijuoti tai, kas daroma ekrane ir galvoja, kad smurtas – tai kasdienis juos supantis reiškinys, kiti ima bijoti juos supančio pasaulio, kai pamato, kiek smurto juos supa. Smurtas, matytas vaikystėje, gali atsiliepti ir po daugelio metų, nes daug dalykų užsifiksuoja pasąmonėje”.
Kad technika netaptų tėvų meilės pakaitalu
Svarbiausia, žinoma, nepalikti vaiko „auklėti” tik televizoriui ar kompiuteriui, skirti jam kiek įmanoma daugiau laiko, bendrauti, kalbėtis apie vertybes ir smurtą. Vaikai juk elgesio mokosi iš savo tėvų, perima vertybes, sužino kas yra gera, o kas – blogai, kokius žmones reikia gerbti, o kokius smerkti.
Vaikų, skambinančių į nemokamą vaikų liniją, aktualiausia problema yra bendravimas ir santykiai su bendraamžiais – konfliktai, neturėjimas draugų, vienišumas. Kodėl vaikai labiau domisi televizoriumi ir kompiuteriu, bet mažiau domisi kitais dalykais? Ar kartais nėra tėvams patogu, kad vaikai patys susiranda užsiėmimą ir nelenda prie jų?
