Kaip padėti bręstančiai mergaitei augti sveikai ir gražiai, kad ji mylėtų savo kūną tokį, koks jis yra.
Ne pati lengviausia užduotis, taip. Tačiau vargu, ar pavyktų jums ką nors pasamdyti ją atlikti. Juk didžiausią įtaką vaikui darantis žmogus esate jūs. Taigi, gana skųstis girdint dukterims apie tai, kad netelpate į jokius džinsus ir apskritai negražiai atrodote. Jeigu norite užauginti savimi pasitikinčią dukterį, kuri priima savo kūną tokį, koks jis yra, įsiklausykite į šiuos patarimus.
Mokslininkai yra atkreipę dėmesį į tėvų įtaką, vadinamąjį modeliavimą, kai siunčiami signalai apie tai, kas neva priimtina, o kas – ne. Niekas neabejoja, kad tėvų pastabos vaikui, esą jis negražiai atrodo, yra per liesas/stambus ir jam reikia sulieknėti/pastambėti gali turėti labai skaudžių padarinių. Vaikui ne tik gali sutrikti mityba, bet ir prasidėti depresija.
Prieš kelerius metus leidinyje „Body Image” aprašytas tyrimas patvirtino, kad jei tėvai prie stalo nuolat kalba apie kalorijas ir angliavandenius, kritikuoja savo ir kitų išvaizdą bei svorį, vaikai greičiausiai augs nepatenkinti savo kūnu, nepriklausomai nuo to, kiek jie sveria.
Jei visą gyvenimą kovojate su nepageidaujamais kilogramais, bus sunku pakeisti savo požiūrį į save. Tačiau tai motyvuoja žinant, kokią įtaką mūsų žodžiai bei elgesys turi vaikams. Jau pirmoje klasėje mergaitės žino, kad yra dietų ir įvairių figūros tipų, o skirtingos apklausos įvardija, kad apie 50 proc. 6–12 metų mergaičių nerimauja dėl figūros ir dėl to, kad gali sustorėti.
Keli patarimai mamoms, auginančioms dukteris:
Bent kartą per dieną palepinkite save komplimentu.
Jūsų vaikas laiko jus idealia. Reikia sutikti. Vaikui svarbu išgirsti iš jūsų kažką gero apie jus, nesusijusio su išvaizda ir svoriu. Net jei diena jums atrodo nelabai pavykusi, juk nutiko kažkas, dėl ko jūs didžiuojatės savimi?
Dar svarbiau leisti vaikui suprasti, kad nepaliaujate kovoti, kai nutinka nemalonumų („buvo labai sunki diena, bet neleisiu jai sugadinti man visos savaitės”). Iškilus bet kokiai kliūčiai, sprendžiant bet kokią dilemą, reikia imtis veiksmų.
Grakščiai priimkite jums sakomus komplimentus.
Kai draugė sako, kad gražiai atrodote, nereikia sakyti: „Juokauji? Taip sustambėjau, siaubas.” Atrodytų, kad ir ką jums pasakytų, jūs vis tiek savimi nepatenkinta. Atstumdama komplimentus rodote vaikui, kad save reikia kritikuoti, o ne priimti. Paprasčiausiai, be jokių komentarų ištartas „ačiū” daro stebuklus.
Niekada nevartokite žodžio „storas” kalbėdami apie žmogų.
Taip pat „riebus”, „drimba”, „išpleręs”. Kol švarinate savo žodyną, tuo pačiu stenkitės apmažinti žodžius „dieta”, „kalorijos”, „angliavandeniai”.
Kalbos prie pietų stalo apie greitai ir lėtai įsisavinamus angliavandenius, apie tai, kad laikantis paleolitinės dietos negalima valgyti vištienos sparnelių, visų pirma, visus erzina, antra, daro neigiamą įtaką besiformuojantiems vaiko valgymo įpročiams.
Valgant apskritai neverta pernelyg išpūsti maisto temos, nebent galite pabrėžti skonį ar aromatą. Tai nereiškia, kad negalima išbandyti naujos dietos. Tiesiog nedarykite iš to didelio įvykio ir nekalbėkite, kad norite sumažinti svorį.
Jei vaikas pastebėjo, kad nevalgote makaronų, pasakykite, kad norite pamėginti gauti energijos iš kitų produktų.
Atkreipkite dėmesį, kaip kalbate apie aplinkinius.
Vaikai viską mato. Jie pastebi įvairius kūno tipus, odos spalvą, tad turite pagarbiai vertinti skirtumus. Žmonių būna visokių dydžių, įvairių kūno formų. Tai ir daro mūsų pasaulį unikalų.
Kai sutinkate seną draugę, kurios ilgai nematėte, ar mėgstamame seriale pasirodo nauja aktorė, stenkitės susivaldyti ir jos nekritikuoti.
Jei vaikas girdi iš jūsų lūpų kritiką dėl žmogaus kūno, jam atrodo, kad visi žmonės taip daro, taigi ir apie jį gali lygiai taip kalbėti. Vietoj kritikos ir priešiškumo geriau pasakykite, kad džiaugiatės sutikusi seną draugę, su ja smagu pašnekėti.
